Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Kultūra

Literatūriniuose pietuose Meteliuose rinktos laimės pasagėlės

Dineta Babarskienė

Prabilo smuiko stygos Metelių bibliotekoje. Virpėjo čia susirinkusiųjų širdys. „Pirmą kartą Metelių bibliotekoje smuiko garsai“, – šypsodamasi patikino Metelių bibliotekos bibliotekininkė Gina Ramanauskienė.
Smuikininkė Simona Alksninytė, pasirodo, meteliokė. „Bet groju čia pirmąkart. Sugrįžau atostogų, džiaugiuosi, kad pakvietė“, – miela šypsena apdovanojusi prisipažino mergina. Simonos proseneliai taip pat grojo smuiku, virkdo jį ir Simona. Smuiko melodijos pradžiugino gausiai susirinkusius žiūrovus, kurie vos tilpo Metelių bibliotekoje. Tiek norinčių tądien atsirado sudalyvauti „Literatūriniuose pietuose su krašto kūrėjais“. Literatūriniai pietūs keliauja po krašto bibliotekas. Šįkart – Metelių bibliotekoje. Literatūrinių pietų dalyviai tuoj sužinojo, kad meniu sudarys trys pagrindiniai patiekalai: naujausios Julijos Miliūtės knygos „Kaip svajonė virsta realybe“ pristatymas, Metelių krašto kūrėjų skaitinių klausymasis bei Simonos Alksninytės koncertinė programa.
Šiltas, jaukus renginys pakylėjo… Nuoširdus sveikinimais, gyvenimo džiaugsmu ir tomis laimės pasagėlėmis, pabirusiomis į širdis žodžiais, mintimis… Ir nieko jau nepakartosi: nei sveikinimų, nei koncerto – viską reikėjo pamatyti patiems, o knygą reiks perskaityti… Na, pasižiūrėti vis tik galite tądien vykusioje tiesioginėje transliacijoje Lazdijų viešosios bibliotekos „Facebook“ paskyroje.

Malonu vėl Jus, Julija, matyti Meteliuose
„Dviem savaitėms sugrįžau į namus“, – prisipažino ponia Julija. O sugrįžusi tiesiai bibliotekon, į Metelius atvyko. „Man malonu pabendrauti su žmonėmis, čia jų tiek daug susirinko, tad labai džiaugiuosi“, – jaunatviškai šypsodamasi sakė rašytoja. Meteliuose rašytoja Julija spindėte spindėjo – ji laiminga. „Dabar dirbu tai, kas man patinka. To pasiekiau po trylikos emigracijos metų. Dabar aš turiu drąsos pasakyti tai, kas man patinka ar nepatinka“, – prisipažino ji. Ne veltui, matyt, jos trečioji knyga „Kaip svajonė virsta realybe“ ragina svajoti ir dirbti, eiti svajonės link. Julija žada skaitytojams jau kitą – ketvirtą knygą, kuri bus apie sugrįžimą Lietuvon. Nors į Lietuvą ir pati rašytoja sugrįžti be galo nori, tačiau stabdo baimė, kaip čia įsikurs, ką dirbs.
Tądien ji pasakojo apie savo emigrantės kelią, atsakinėjo į klausimus, o į kvietimą sugrįžti Julija atsakė tvirtu pažadu. „Sugrįšiu, tikrai sugrįšiu“, – tvirtino ji. Anot jos, ji norinti pasakyti čia, Lietuvoje, gyvenantiems, kad emigrantams ne tik pinigai svarbiausia, kad jie myli Lietuvą, dažnai netgi įsivaizduodami ją gražiau, geriau, nei yra iš tikrųjų. Pasak rašytojos, emigrantai mokosi, rengia šventes, vaikšto į koncertus, keliauja. „Jie nėra nužmogėję. Apie juos tikrai nereikia galvoti kaip apie žmones, kuriems tik pinigai sukasi galvoje“, – tikino ji. Pavyzdys ir pati Julija, kuri emigracijoje rašo knygas. Džiaugėsi savo dukra ir Julijos mama, sakydama, kad dukra iš jos daug ką, matyt, paveldėjusi. „Džiaugiuosi, kad ir mane motkelę vežasi į tokius gražius renginius“, – tarmiškai kalbėjo ji. Ir jaudulio netrūko, mat prisiminimais, kai teko gyventi be mamos, dalijosi sūnus, dainavo anūkėlis. Susigraudino ir pati Julija. „Visada susigraudinu, kai kalba pasisuka apie vaikus“, – sakė ji. Šiandien ponia Julija trykšta laime, jos akys džiugiai švyti. Ir susirinkusieji rinko tas džiaugsmo, laimės pasagėles krintančias kiekvieno širdin susitikus su laimingu žmogumi.

Lazdijų viešosios bibliotekos skirtukas jau Julijos knygoje
Lazdijų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė Renata Rudienė įteikė rašytojai Julijai Miliūtei knygos skirtuką, iškart įdėdama į jos naujausią, trečią knygą. Toks paprastas žestas, bet itin mielas. Atrodytų, nieko tokio, bet taip mielai, šiltai nuteikė. Ponia Julija dabar knygas skaitys, skaitomoje knygoje laikydama Lazdijų viešosios bibliotekos knygų skirtuką. Renginys buvo kupinas jaudulio. „Niekur taip nesijaudini kaip savame krašte, tarp savų sienų, tarp savų žmonių“, – pastebėjo ir direktorė. Jai pritarė visos kūrėjos.
Tądien Metelių bibliotekoje karaliavo kuriančios moterys. Metelių krašto kūrėjos Danutė Jelenskienė, Aldona Ribinskienė, Bronislava Kubilienė dalijosi savo paprastu, bet nuoširdžiu žodžiu. Jautėmės pakylėti, tarsi prisilietę prie to, kas žmogaus gyvenime svarbiausia: tėvynė, gimtinė, šeima. Jautrios temos graudino, jaudulio netrūko ir kūrėjoms, ir mums, klausytojams.

Ir rožės visoms: smuikininkei, rašytojai, poetėms
Ir vėl smuiko melodijos ir susirinkusiųjų mintys skriejo tolyn Metelių ežero link, skrodė putotus vandenis… Beje, Simona žadėjo sugrįžti bibliotekon, Julija vėl čia apsilankyti jau su nauja knyga, poetės čia visad laukiamos, o skaitytojai be knygų juk neištvers… Visi keliai veda ne tik į Romą, Meteliuose – jie veda į biblioteką. Ne paslaptis, kad bibliotekininkės Ginos vasarą atostogų varu neišvarysi. „Negaliu. Vasarą daug skaitytojų: savų ir iš svetur atvykstančių. Kaip aš be jų, o jie – be bibliotekos“, – žvelgdama savo didelėmis gražiomis akimis, tikino Metelių bibliotekos bibliotekininkė Gina Ramanauskienė, dėkodama meteliškiams ir svečiams, tądien suėjusiems draugėn, panorusiems išgirsti menišką žodį. O susirinkusieji dar neskubėjo į namus, maloniai šnekučiavosi, bendravo, pasimėgavę literatūriniu žodžiu, jau ragavo žemiškų gardumynų, kurių gausus stalas prašyte prašėsi ragauti…

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: