Žmonės

Emigruoti susiruošusi lazdijietė: „Galėjau patekti į sekso vergovę“

Lazdijietė Gabrielė M. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi. aut. past.), turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nusprendė emigruoti. Priežastis paprasta – norėjosi darbo ir didesnio uždarbio. Nusprendė darbo ieškoti užsienyje. Ir vos nesusigundė darbu pagal skelbimą Londone, kuris jai galėjo baigtis labai liūdnai, nors kaip buvo žadama atlygis tikrai nemažas. Gabrielė ir dabar sako esanti ištikta šoko. Ji sutiko papasakoti savo istoriją, nes nori perspėti kitas merginas, ieškančias darbo užsienyje, kad ir jos nepapultų į gerai organizuotas sukčių pinkles.

Prie arbatos puodelio

Šįkart arbatos puodeliu vaišinosi ir į paprastus klausimus atsakinėjo Nerijus Sukackas.
 
Kai buvote mažas, kuo svajojote tapti užaugęs?
Kuo noriu būti, apsisprendžiau jau vyresniame amžiuje.
 
Kaip leidžiate savaitgalius?
Patinka žvejoti ir iškylauti gamtoje.

Artūras Gradecka: apie verslą, šeimos vertybes ir rajono ateitį

, Rimvidas Kalvaitis
Kai stipri šeima, tai ir gyvenime, rodos, viskas geriau sekasi, – taip mano daugelį metų elektriku dirbantis ir nuosavą verslą puoselėjantis Lazdijuose gyvenantis Artūras Gradecka. O kas, jeigu ne patys artimiausi žmonės, tas amžinąsias vertybes perduoda iš kartos į kartą. Tai mūsų tėvai, kuriems patiems dažnai gyvenimas siunčia daug išbandymų. Ne veltui sakoma: stipri šeima – klestinčios valstybės pamatas. Optimizmo nestokojantis A. Gradecka sutiko pasidalinti savo mintimis apie verslą, šeimą ir rajono ateities perspektyvas.
Nors A.

Jeigu jau matai ateitį Lietuvoje, vadinasi, viskas tvarkoje

, Rimvidas Kalvaitis
Emigracija vis dar veikia mūsų rajono gyvenimą. Kad sumažėjo jaunų žmonių, ypač kaimo vietovėse, pastebi kiekvienas. Vieni išvyksta ieškodami geresnio darbo, kiti – naujų mokslo galimybių, treti – užsidirbti pinigų. Dažnas emigruoja nemokėdamas net užsienio kalbos, tikėdamasis, kad dirbs su lietuviais. Nepaneigsi – didesni atlyginimai vilioja, bet pastebimai ryškėja ir neigiami požymiai. Emigrantai su aukštuoju išsilavinimu dirba nekvalifikuotą darbą, išyra šeimos, vaikai auga pas močiutes, dirba pavojingomis sąlygomis – praranda sveikatą. Jau nekalbant apie psichologinę būseną.

Janina Ražukienė: kaimui reikalingas medikas

, Rimvidas Kalvaitis
Kažin ar yra kita tokia specialybė, reikalaujanti visiško atsidavimo kaip mediko. Ypač jeigu tas medikas – iš pašaukimo ir visą gyvenimą pašventęs kaimo žmonių sveikatos priežiūrai. Janiną Ražukienę, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narę, Veisiejų ambulatorijos medikę, galime įvardinti pavyzdžiu daugeliui žmonių. Bekalbant iš pirmo žvilgsnio paprasta, nuoširdi ir atvira moteris yra aktyvi visuomenininkė, įspaudusi ryškų pėdsaką Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpiu.

Prie arbatos puodelio

Šįkart arbatos puodeliu vaišinosi ir į paprastus klausimus atsakinėjo Egidijus Aleksonis.
 
Kai buvote mažas, kuo svajojote tapti užaugęs?
Gydytoju. Turėjau net žaislinius gydytojo rinkinius ir „gydydavau“ kitus vaikus. Mano tėtis buvo veterinarijos gydytojas ir veždavosi mane kartu pas susirgusius gyvulius. Net leisdavau jiems vaistus.
 
Kaip leidžiate savaitgalius?
Kartu su šeima savaitgalius leidžiame aktyviai.

Prie arbatos puodelio

Šįkart arbatos puodeliu vaišinosi ir į paprastus klausimus atsakinėjo Gintautas Salatka.
 
Kai buvote mažas, kuo svajojote tapti užaugęs?
Miškininku. Nuo mažens patiko gamta.
 
Kaip leidžiate savaitgalius?
Labai patinka būti kaime. Ne tik ilsėtis gamtoje, bet ir dirbti žemės ūkio darbus.
 
Mėgstamiausias patiekalas ir gėrimas?
Mėgstu viską, kas iš bulvių, man jos visada ir visur tinka.

Gintautas Mirijauskas: „Gyvenime nieko nesigailiu“

, Rimvidas Kalvaitis
Kai rankos sugeba prakalbinti medį, tai bendrauti su žmonėmis tikriausiai apskritai nekyla problemų. Mediniai daiktai nuo neatmenamų laikų dominavo Lietuvoje. Kiekvienas kaimas turėjo savo dailidę – meistrą, kuris galėjo išdrožti šventojo statulėlę, šaukštą, klumpes. Šio amato išmokdavo vieni iš kitų ir perduodavo drožimo paslaptis savo vaikams.
Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnazijos technologijų mokytojas Gintautas Mirijauskas yra be galo įsimylėjęs medį. Jam drožyba – ne vien pomėgis, bet ir savotiškas praeities pažinimas.

Aldona Šerėnienė: „Labai myliu Lazdijus, noriu, kad žmonės čia galėtų kurti savo ateitį”

Ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja Aldona Šerėnienė, 36–erius metus gyvenanti ir dirbanti Lazdijuose sako: „Lazdijų ligoninė nebus uždaryta ir ateityje. Dėl jos išlikimo daug pastangų įdėjo įstaigos administracija, rajono valdžia.  Sunkiausias ligoninių naikinimo vajaus etapas jau praeitas, taigi manau, kad ir ateityje rajono žmonėms bus  sudarytos sąlygos gydytis gimtajame krašte. Ligoninėje yra išsaugoti beveik visi skyriai, atnaujintos patalpos, jaunėja medikų kolektyvas. Jauni gydytojai pas mus atvyksta dirbti iš kitų miestų.

Prie arbatos puodelio

Šįkart arbatos puodeliu vaišinosi ir į paprastus klausimus atsakinėjo Renata Rudienė.
 
Kai buvote maža, kuo svajojote tapti užaugusi?
Maža žaisdavau ir mokyklą, ir biblioteką. Kaip matote, žaidimai virto tikrove.
 
Kaip leidžiate savaitgalius?
Savaitgalius ramiai leidžiu namie – ilsiuosi.
Surinkti turinį