Ūkininkė Alma Rutkauskienė: „Šiandien žemės ūkyje geriausia – nieko nedirbti“

Panašu, kad žiema jau baigėsi, prasidėjo kalendorinis pavasaris. Ūkininkams artėja rimtų darbų pradžia. Kokie bus pavasario orai, kokio derliaus galima tikėtis, kokios bus žemės ūkio produkcijos supirkimo kainos, ar tenkina ūkininkus žemės ūkio politika? Šie ir kiti klausimai kankina daugelį ūkininkų.

Žinoma mūsų krašto ūkininkė Alma Rutkauskienė sakė, jog apie tai, ar oras bus palankus ūkininkams, dar sunku kalbėti, viskas bus aiškiau balandžio antroje pusėje, tačiau pastebėjo, jog dabartiniai oro temperatūros svyravimai nėra naudingi augalams.

„Jei kalbėsime orų prasme, tai ankstoka prognozuoti derlių, dar yra mėnuo, todėl gali būti visokių kataklizmų. Jaučiame klimato kaitą, temperatūros svyruoja, tai nėra gerai – kaip žmogui prie to reikia prisitaikyti, tai ir augalui tas pats“, – kalbėjo pašnekovė.

Kalbėdama apie supirkimo kainas, ūkininkė pastebėjo, jog šiuo metu labai išaugo produkcijos savikaina, todėl tai, kiek buvo už produkciją mokama prieš kelerius metus, dabar jau yra nepriimtina ir nuostolinga.

„Dabar savikaina labai aukšta, reikalavimai ūkininkui labai aukšti, dabar ūkininkas negali išvažiuoti tręšti laukų, kol ministras to neleidžia“, – ironizavo A. Rutkauskienė.

Pasidomėjus, ar mūsų ūkininkų grūdų kainoms turės įtakos iš Rusijos ir Ukrainos atvežami grūdai, ūkininkė tuo neabejoja.

„Šių šalių grūdai turi kitą savikainą. Jiems prekiauti už du šimtus eurų yra labai gerai, jų kuro ir trąšų kainos yra kitokios nei pas mus, darbo užmokestis už valandą yra ten daug mažesnis. Manau, kad jų grūdų savikaina gali būti du kartus mažesnė nei mūsų. Jei aš, sakykim, prikūliau ir pardaviau grūdus žemiau savikainos, tai jie už tiek pat grūdų dar ir uždirbo. Atvežtiniai grūdai numuša kainas. Koks absurdas, valdžia apsičiupinėjo, kad per Latviją į Lietuvą įvažiavo penkis kartus daugiau rusiškų grūdų nei įprastai. Vadinasi, jie buvo paklausesni, nes mažesnė kaina, o atitinkamos institucijos to laiku neįvertino“, – kalbėjo A. Rutkauskienė.

Ūkininkė kritiškai atsiliepė apie mūsų šalies žemės ūkio politiką, kurios vykdytojai dažnai persistengia, norėdami įtikti Briuseliui.

„Jei net senųjų Europos šalių žemdirbių netenkina ES vykdoma politika, tai reikia pamąstyti. Mūsų valdžia mums sako: „Kiek davė, tiek ir turi būti gerai“. Mes esame postsovietinės erdvės atstovai, iki šiol negauname tokių išmokų, kokias gauna vokiečiai, italai ar prancūzai ūkininkai. Vadinasi, turime išgyventi už tiek, kiek duoda, tačiau mums keliami reikalavimai yra dar didesni, nei kitų Europos šalių ūkininkams. Mūsų valdžia kai kurių dalykų reikalauja anksčiau, nei Europos Sąjunga sumąsto“, – teigė A. Rutkauskienė.

Ji pastebėjo, jog mūsų valdžia ūkininkams kelia aukštus reikalavimus, tačiau nesilaiko duoto žodžio.

„2023-ieji, naujas pasėlių deklaracijos etapas. Mums duoda brošiūrą, kur parašyta, kiek už vieną ar kitą įsipareigojimą, jei ūkininkas jį prisiims, jam bus atseikėta eurų. Ateina gruodis, valdžia sako: „Pardon, ūkininkai, pinigų nėra, jums išmoka bus mažesnė.“ Aš nieko prieš, bet tada darykite ir įsipareigojimus mažesnius. Matote, koks mūsų Vyriausybės lygmuo – praeina aštuoni mėnesiai ir paaiškėja, kad nėra iš ko mokėti pinigų. Reikėjo situaciją įvertinti, atlikti statistinius skaičiavus. Mes neverkšlename, bet laikomės duoto žodžio ir valdžiai, ir savo darbuotojams“, – sakė ūkininkė Alma.

Pasidomėjus, kaip ji vertina Lazdijų rajono valdžios diskusijas dėl Žemės mokesčio sumažinimo, moteris sakė, jog pinigai yra varomoji jėga, tačiau svarbu, kaip juos naudosi.

„Jei Žemės mokestis bus panaudotas tikslingai, tai ir aš, ir kiti ūkininkai solidariai jį sumokėsime, ir nebus taip skaudu. Sakysiu: mano pinigus panaudojo tikslingai – kelių priežiūrai, melioracijai. Bet, kai jie bus pravalgyti arba valdininkų atlyginimams atiduoti, tai aš nesutinku tiek daug mokėti“, – kalbėjo ūkininkė.

Didelio optimizmo nerodanti A. Rutkauskienė pripažino, jog šiandien žemės ūkyje geriausia nieko nedirbti.

„Visuose žemės ūkio sektoriuose yra ne ta situacija, kuri įkvepia žmogų dirbti. Ar šiandien yra palankus laikas investuoti, kai esi didžiausioje nežinomybėje? Net karo grėsmė veikia psichiką. Aš suplanuosiu fermų statybas, kurių vertė pusantro milijono, o čia kasdien eskaluoja, kad jau per sieną ateina Putinas. Man ne dvidešimt metų, aš kitaip priimu pasaulį“, – atsiduso A. Rutkauskienė.