DŽ redakcijos nuomonė
Šimtas penkiasdešimt dienų. Tiek laiko liko iki tos dienos, kai visa COVID-19 iškankinta tauta eis rinkti naujos valdžios. Nors karantinas išoriškai, atrodo, rinkimų batalijas nustūmė į antrą planą, tačiau politikai jau rikiuoja savo kariaunas ir rengiasi lemiamam mūšiui už tas šiltas ir patogias vietas Seimo rūmuose.
Ką šiemet rinksis Lazdijai, suporuoti su Druskininkais Jotvingių rinkimų apygardoje? Dauguma pretendentų dar labai neaiškūs, tik vienintelis konservatorius Vilius Semeška vienas pirmųjų Lietuvoje oficialiai įsiregistravo kandidatu vienmandatėje Jotvingių apygardoje, kiti vis dar delsia oficialiai apie tai pareikšti.
Apie galimus pretendentus galima numanyti iš jų spaudoje pateikiamų sveikinimų lazdijiečiams ir druskininkiečiams įvairių švenčių progomis.
Panašu, jog į kovą su jau minėtu V. Semeška ketina stoti socialdemokratas, Lazdijų rajono tarybos narys Justas Pankauskas, kurio sveikinimus galima aptikti ir Lazdijų, ir Druskininkų spaudoje. Šį profesionalų politiką dzūkai pastebi dalyvaujant įvairiose šventėse.
O ką į kandidatus mūsų apygardoje deleguos šiuo metu valdžios vairą ir sostinėje, ir Lazdijuose laikantys „valstiečiai“?
Prieš karantiną buvo pusbalsiu kalbama, kad valdantieji ketina pas mus kelti buvusio žemės ūkio ministro, dabar Premjero patarėjo, merės Ausmos Miškinienės bičiulio Giedriaus Surplio kandidatūrą. Šis žmogus buvo atvykęs į Dzūkiją ir konsultavosi su vietos valdžios atstovais, bandydamas suvokti, ar sulauks jų palaikymo per rinkimus.
Paskui nutiko koronavirusas ir G. Surplys tapo TV ekranų „žvaigždele“ – „karantino žinių berniuku“. Tiesa, jam ne visada sekėsi tinkamai atlikti savo pareigas, todėl sulaukė nevienareikšmių vertinimų. Panašu, kad įsisukęs į karantino mašiną jis Dzūkiją šiek tiek primiršo.
Ir tada rinkimų arenoje pasirodė dabartinis parlamentaras Zenonas Streikus, kurį, kaip buvo kalbama politiniuose kuluaruose, sostinės „valstiečiai“ buvo stumtelėję į rinkimų sąrašo paraštes.
Viešumoje pasirodžiusi informacija, kad Z. Streikus stiprina savo patarėjų komandą, buvo aiškus ženklas, kad šis psichologas nesudėjo ginklų.
Vietoj buvusio savo patarėjo, kuris tapo Lazdijų ligoninės vadovu, Z. Streikus, liaudyje vadinamas tiesiog „Zeniuku“, pasikvietė du naujus patarėjus – nevienareikšmiai vertinamą vietos „valstiečių“ vadą Benių Rūtelionį ir savivaldybės atstovę spaudai Gintarę Varnelienę.
Šis Z. Streikaus ėjimas labai aiškus ir turintis konkrečius tikslus – Benius agituos vietos ūkininkus balsuoti už Z. Streikų, o Gintarė padės kandidatui skleisti gerąją žinią apie jo nuveiktus darbus ir rinkimų pažadus.
Save inteligentu laikančiam Z. Streikui toks patarėjas kaip B. Rūtelionis ne pats geriausias pasirinkimas, nes kartais atrodo, kad šiam žmogui politika, kultūra, etika nėra labai gerai suprantamos sąvokos.
Teisybės dėlei reiktų pripažinti, jog Z. Streikus nėra pats blogiausias kandidatas, jis bent vietinis, druskininkietis. Per šią kadenciją jam nepavyko patekti į jokį skandalą lygiai taip pat, kaip ir neteko išgarsėti išmintingais projektais ar principinga pozicija.
Šis žmogus visą kadenciją buvo gerai matomas ir Lazdijuose, ir Druskininkuose – su dovanų maišeliu dalyvaudavo beveik visuose regiono savivaldybių renginiuose. Taip pat tarpininkavo vietos valdžioms įvairių krizių sprendimuose: Druskininkuose – Vijūnėlės dvaro, Lazdijuose – ligoninės likimo.
Kaip tikras psichologas, Z. Streikus nesivelia į atviras politines batalijas, tačiau visada stengiasi prie visų prisitaikyti, tuo akivaizdžiai parodydamas, jog nenori turėti priešų. Jis – ne kovotojas, o kompromisų šalininkas, bandantis visiems įtikti.
Kuo unikalus šis kandidatas, tai, žinoma, sugebėjimu pasakoti anekdotus, kurių rezervas jo galvoje, atrodo, neišsenkantis. Tačiau vien pasakodamas anekdotus, rinkėjų pasitikėjimo nepelnysi, nes žmonės jau yra sotūs nuo politikų pažadų, kurie dažnai skamba kaip juokingiausi anekdotai.
Prieš ketverius metus Seimo rinkimuose mūsų krašte dalyvavo net devyni kandidatai. Pirmajame ture nugalėjo tas pats Z. Streikus, vos 135 balsais aplenkęs socdemę Kristiną Miškinienę, tačiau antrajame ture jis buvo kur kas pranašesnis už ją.
Kokių pretendentų dar galime sulaukti? Gal pagaliau savo kandidatus pasiūlys nauji politiniai dariniai, kuriems karantinas sumaišė visas kortas ir sustabdė judėjimą į priekį?
Liko net 150 dienų. Liko tik 5 mėnesiai. Ponai politikai, ruoškite savo statymus.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /