DŽ redakcijos nuomonė
Nors kai kam atrodo, jog prasidėjus karantinui artėjantys Seimo rinkimai nuėjo į tolimąjį planą, tačiau viskas yra šiek tiek kitaip – pasirengimas rinkimams vyksta pilnu tempu, net pasinaudojant šalyje įvestu karantinu ir sudėtinga situacija.
Kaip rodo sociologiniai tyrimai, koronaviruso ataka padėjo pakelti labai nusmukusius valdančiųjų – „valstiečių žaliųjų“ reitingus, iki tol buvęs rekordinėse reitingų žemumose sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga šoktelėjo į viršų, kartu patempdamas Premjerą ir visą „žaliųjų“ kompaniją.
Toje pačioje kompanijoje ryškiai tapo matomas ir mūsų krašte į Seimą ketinantis kandidatuoti S. Skvernelio patarėjas transporto ir klimato klausimais Giedrius Surplys, kurį žurnalistai buvo pavadinę „orų berniuku“. Jis pandemijos akivaizdoje padarė karjerą – Visuomenės informavimo grupės vadovo poste pakeitė su satanistais kovoti išėjusį savo kolegą Skirmantą Malinauską.
Iki tol daugeliui tautiečių mažai žinomas G. Surplys netikėtai tapo ekrano žvaigžde – „karantino berniuku“, liaudyje dar vadinamu „pandemijos veidu“. Jis kasdien tautai pranešinėja, kiek susirgo, kiek pasveiko, kiek numirė, kiek kaukių atvežė, kokie mes šaunuoliai.
Žinoma, būti ekrane yra labai rizikingas reikalas – jei viskas gerai, tai gerai, bet jei imi nusišnekėti, tai visi akimirksniu pastebi. Kartais „karantino berniukas“ kalba labai rimtai ir solidžiai, o kartais pašneka kaip vestuvių muzikantas.
Viename iš savo viešų pasirodymų G. Surplys leptelėjo, kad dezinfekcinį skystį jam atstoja degtinė. Šiais niūriais laikais tokie žodžiai gal ir nestebintų, bet, dirbant šalia A. Verygos, kalbėti reikėtų atsargiau.
„Karantino berniukas“ pareiškė, kad dezinfekcinį skystį perka „79 laipsnių, tik jis vadinasi degtine“. Nežinia, kaip Surplys sugebėjo rasti 79 laipsnių degtinę, bet šią paslaptį, kaip ir patį žodį „degtinė“, galėjo pasilaikyti sau. Juk A. Verygą nuo tokių žodžių galėjo ištikti koma, juo labiau, kad informavimo grupės vadovas nurodė konkretų prekybos centrą, o tai galima traktuoti kaip svaigalų reklamą.
Kas galėtų paneigti, jog po tokios „reklamos“ kai kurie tautiečiai užsimaukšlino apsaugines kaukes iš išvyko ieškoti naujojo produkto, kurį atskiedus pagal chemijos tėvo Mendelejevo standartą išeitų labai ekonomiškas, plataus vartojimo produktas.
Toliau – dar gražiau. Netikėtai paaiškėjo, jog G. Surplys, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi, sugebėjo pasirūpinti, kad jam „po blatu“ būtų atliktas COVID-19 testas. Žurnalistų įspraustas į kampą, jis prisipažino, jog nesugebėjęs testo pasidaryti kaip eilinis pilietis, jis pasinaudojo savo tarnybine padėtimi. Šioje situacijoje G. Surplys tapo panašus į vieną „Dvylikos kėdžių“ personažą, kurį šio genialaus kūrinio autoriai apibūdino taip: „Nors jam buvo labai gėda, bet jis negalėjo nevogti“.
„Karantino berniukas“ toliau klūpčioja eteryje – pateikinėjo netikslią statistiką apie koronaviruso situaciją Lietuvoje. Buvo pateikiama tendencingai atrinkta ar net klaidinga informacija vien dėl to, kad, kaip sakė Giedrius Surplys, būtų galima pasakyti žmonėms, „kokie mes esame šaunuoliai“, kad jis pats ir ta kompanija, kuriai jis atstovauja, sėkmingai rinktų rinkėjų taškus artėjančiuose Seimo rinkimuose.
Reikia viltis, kad iki rudens tautiečiams dar liks galvose sveiko proto ir jie neužkibs ant populistų ir vestuvinių „dziendobristų“ politinių kabliukų.
Ir visai nesvarbu, kad už savo buvusį viršininką Žemės ūkio ministerijoje agituoja mūsų merė Ausma Miškinienė, kad televizijos ekranas kasdien rodo G. Surplio veidą, karantinas baigsis ir Lazdijų žmonės sugebės išmintingai pasirinkti.
Rinktis galima tada, kai yra iš ko. O Lazdijams ir Druskininkams, kurie kartu turės išsirinkti vieną savo atstovą Seime, spalio 11 dieną nebus lengva. Be G. Surplio, kuris ketina kandidatuoti Jotvingių apygardoje, matyti tik dar dviejų potencialių kandidatų siluetai.
Kad rinkimuose dalyvaus konservatorius Vilius Semeška – faktas. Jis vienas pirmųjų Lietuvoje pateikė Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) savo dokumentus dalyvauti Seimo rinkimuose. Prezidentas G. Nausėda balandžio 10 dieną oficialiai paskelbė rinkimų kampanijos pradžią, o jau balandžio 16 dieną V. Semeška nuskubėjo į savo buvusią darbovietę, VRK, su dokumentais. Į tą pačią darbovietę, kurią buvo padavęs į teismą dėl neva neteisingai jam mokamo atlygio. Bylą būsimasis kandidatas pralaimėjo, nes atlygį gavo pagal įstatymą.
Prieš išeidamas iš darbo VRK V. Semeška padarė viešą kiaulystę savo buvusiai vadovei – jį globojančiai žurnalistei V. Semeška apskundė savo viršininkę dėl jos neva dažnų tarnybinių komandiruočių. Spaudoje pasirodė nemalonus straipsnis, o V. Semeška paliko tarnybą VRK ir tapo Gabrieliaus Landsbergio politinio aparato darbininku.
Maža to, skundų rašytoju vadinamas V. Semeška jau sugebėjo įkąsti ir potencialiam savo konkurentui rinkimuose – Lazdijų tarybos nariui, socialdemokratui Justui Pankauskui.
Toje pačioje Jotvingių apygardoje ketinantis kandidatuoti J. Pankauskas po Velykų pajuto konkurento kirtį. Vietiniame Druskininkų laikraštyje J. Pankauskas išspausdino Velykų sveikinimą druskininkiečiams. Labai operatyviai VRK sulaukė socialdemokrato konkurento skundo – sveikinimas yra rinkimų agitacija ir ji nėra tinkami pažymėta.
Ko gero, mažai kas nustebtų, jei VRK sulauktų jau minėto kandidato skundo, kad G. Surplys, į televizijos eterį pasikvietęs rajono, kuriame ketina dalyvauti rinkimuose, merę, galimai pažeidinėja įstatymus.
Druskininkiečiai apie V. Semešką turi savo nuomonę, todėl paramos jis galėtų tikėtis tik iš Lazdijų krašto žmonių, bet jie jo visai nepažįsta.
J. Pankausko druskininkiečiai beveik nepažįsta, jį galėjo pamatyti per Kovo 11-osios minėjimus, o Lazdijų krašto žmonės jį žino kaip tarybos narį.
G. Surplį dabar pažįsta visi. Tik ar ilgai? Pasibaigs karantinas ir jis vėl sugrįš dirbti „orų berniuku“ pas Premjerą.
Laikas užgydo visas žaizdas ir į užmarštį nugramzdina netikrus pranašus. Iki spalio – dar beveik pusmetis. Išgyvensim.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /