Rasa Švirmickaitė
Vis labiau įsibėgėjant pavasariui, vis garsiau kalbama apie pirmuosius pavasario grybus – bobausius. Vieni juos mėgsta, kiti nė žiūrėti į tą pusę nenori. Tačiau koks bebūtų pasirinkimas, bobausiai pirmieji grybavimo sezono pranašai.
Anot Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Mindaugo Lapelės, pavasarį dažniausiai sutampa trys dalykai – bobausių dygimas, šilagėlių žydėjimas ir miškasodis.
Šis pavasaris pažeidė daugelį metų nusistovėjusį gamtos ritmą. Miškasodis prasidėjo jau kovo mėnesį, o su šilagėlėmis ir bobausiais kiek kitaip. „Kolega jau matė saulės atokaitoje pražydusias šilagėles, net nufotografavo, o bobausių kol kas neteko matyti, jiems dar per šalta“, – sakė M. Lapelė.
Alytaus rajono Makniūnų kaimo gyventoja Dalė Baranauskienė, ko gero, viena pirmųjų grybautojų Dzūkijoje, kuriai šiemet jau pavyko rasti bobausių. Patyrusi grybautoja dar praėjusią savaitę, pačiomis pirmomis balandžio dienomis, vaikštinėdama miške, atidarė grybavimo sezoną, tiesa, kol kas grybų į namus neparsinešė.
„Nerinkau, mažyčiai dar, bet vietomis pasipylę gausiomis šeimynomis, paties stambiausio kepurėlė vos penkių centų monetos dydžio. Įdomiai viskas vyksta gamtoje – prieš keletą dienų klampojau per sniegą ieškoti žibučių, o šį kartą patyriau malonumą akimis glostydama bobausius. Jų pasirodymas man reiškia tikrą gamtos atbudimą“, – džiaugėsi jau daugiau kaip trisdešimt metų bobausius renkanti moteris.
Anot D. Baranauskienės, po kelių dienų ji vėl buvo nulėkusi į mišką pažiūrėti bobausių, tikėdamasi, kad bus ūgtelėję ir tiks į keptuvę, tačiau grybai buvo tokie pat mažučiai. „Nieko keista, kad nepaaugo. Drėgmės užtenka, pasirodė saulutė, tai ir išlindo, bet orai atvėso, naktys šaltos, todėl nustojo augti“, – aiškino grybautoja.
Makniūniškė sako, jog kasmet pasmaguriaujanti pačios paruoštų bobausių. Ji pavasarinių grybų parenka ir pažįstamiems, tačiau gerai žinantiems, kaip juos pasiruošti. „Jei žmogaus nepažįstu, pati juos apverdu, kad būtų saugu. Esu girdėjusi, kad ir mūsų apylinkėse buvo mirtimi pasibaigusių apsinuodijimų grybais“, – pasakojo D. Baranauskienė.
Moteris, ruošdama bobausius, juos apverda keturis kartus po 10 minučių, kaskart išpildama vandenį, kuriame virė grybai, ir juos nuplaudama po tekančiu vandeniu. „Kaip ir daugelis, mūsų šeima stengiasi valgyti sveiką maistą, todėl bobausius ruošiu ne su spirgučiais, bet pasitroškinu su daržovėmis. Taip paruošti grybai irgi labai skanūs“, – pasakojo makniūniškė ir pridūrė, jog bobausiai – savotiška atrakcija ir tikro grybo skonio jie neatstoja.
Botanikas M. Lapelė sakė, jog taip pat neatsispiriantis bobausiams ir kasmet kartą ar du jais pasimėgaujantis, tačiau kitiems to daryti nerekomenduoja.
Bobausiai geriausiai auga kirtimuose, vietose, kur prieš kelerius metus buvo pasodintas miškas, kur gausu žolės. Lapuočių miškai jiems netinka. Nekirmijantys raukšlėtakepuriai yra tuščiaviduriai ir gali užaugti iki 10 centimetrų aukščio ir 15 centimetrų pločio.
Nors daugelis gerai žino, kaip atrodo bobausiai, tačiau mikologai jų rinkti ir valgyti nepataria. Vis tik, jei nuspręsite jų paragauti, gaminant reikia būti atsargiems. Juose randama nuodo giromitrino, jis tirpus vandenyje, atsparus karščiui, tačiau kelis kartus grybus apvirus po 15 min., vis keičiant vandenį, iš jų pasišalina didžioji dalis nuodingų medžiagų. Yra žinoma atvejų, kai buvo apsinuodyta iš kvapnaus grybų nuoviro paruošus sriubą.
Džiovinant bobausius, juose esantis giromitrinas suyra ir išgaruoja, tad po 2 mėnesių džiovintus grybus galima vartoti maistui. Džiovinti bobausius reikia gerai vėdinamoje, negyvenamoje patalpoje.
Dėl dažnų ir sunkių apsinuodijimų komercinė prekyba bobausiais kai kuriose šalyse uždrausta.
Gamtininkų teigimu, kai pradės dygti bobausiai, po kelių savaičių pasirodys briedžiukai, šiek tiek panašūs į bobausius, tačiau neturintys nuodingos medžiagos giromitrino.
Briedžiukai – vieni iš vertingiausių pavasarinių valgomų grybų, vartojami virti ir džiovinti. Jie paprastai auga balandžio–gegužės mėnesiais, kartais rudenį, daugiausia lapuočių miškuose, parkuose, netgi senuose soduose, kur nejudinamas dirvožemis.
Kaip atskirti bobausius nuo briedžiukų? Bobausis savo išvaizda primena smegenis ar graikinį riešutą, jų kojelės trumpos. Kepurėlės gali būti įvairių spalvų, nuo šviesiai iki tamsiai rudos, jų koteliai yra labai trumpi.
Tuo tarpu briedžiuko kepurėlė labiau panaši į tinkliuką su duobutėmis ar bičių korį. Ji būna kūginės ar kiaušinio formos, šviesiai rusva ar beveik juoda.