Dzūkų žinios

Statybų inžinierės kuriamios įstabaus grožio floristikos kompozicijos palieka be žado: nuo jų sunku atitraukti akis

Dalintis:

Dineta Babarskienė

Karolina Kunigiškytė iš Lazdijų lankė kursus Kaune, mokėsi kurti grožybes, kurias dabar pati kuria. Sako, kad viskas atrodo tik iš pradžių paprasta ir lengva. „Atrodo paprasta, o kai reikia padaryti pačiai, tenka padirbėti“, – neslepia mergina. Prisipažįsta, jog nuėjo į floristikos kursus su savo požiūriu, įsivaizdavimu, ką ir kaip norėtų daryti.

„Buvau feisbuke prisižiūrėjusi visokiausių grožybių. O pamačiau visai ką kita, nei tikėjausi. Vienas klausimas sukosi galvoje: ko čia mane moko?“ – neslepia mergina. Pasakoja, jog floristė mokė kurti tai, kas dar ne visiems kol kas įprasta. „Iš pradžių buvo keista. Net pagalvojau, kad čia ne mano stilius“, – neslepia Karolina. Dabar jau kalba kitaip. Ji net savo bakalauro studijų diplomą padėjo į šalį. „Na, netoli pasidėjau“, – vis tik prisipažįsta ji.

Dabar statybų inžinierė kuria įstabaus grožio kūrinius. „Ir diplomo gynimas, ir floristikos kursai – viskas supuolė į vieną vietą, tad buvo ganėtinai nelengva, bet aš labai norėjau pasimokyti šio meno. Labai norėjau“, – prisipažįsta ji.

Jauną merginą „užkabino” gedulo kompozicijų kūrimas

Pradėjo nuo gedulo, Vėlinėms skirtų kompozicijų kūrimo. „Būtent nuo gedulo, Vėlinių kompozicijų kūrimo aš ir „užsivedžiau“, – prisipažįsta ji.

Būtent kursai suformavo visai kitą požiūrį į kompozicijų kūrimą. Kaip pati sako, visai kitas stilius atsirado mano darbuose. „Ir internete žiūrėjau, kaip tai daroma, bet to tikrai negana. Kai mokaisi gyvai, visai kas kita: parodo, pataiso, pataria“, – pastebi ji.

Natūralumas ją visad traukė. Karolinos kompozicijose įvairiaspalvės šakelės, lapeliai, samanos, medis – viskas, kas natūralu. Dabar ji dar daugiau laiko praleidžia gamtoje. Mat daug ką savo kompozicijose panaudoja tiesiog iš gamtos. „Nudažytų, kad ir kankorėžių, kaina jau visai kita: jie ženkliai brangesni nei nedažyti. O ir kitos medžiagos tikrai nepigios. Stengiuosi kuo daugiau visko pasiruošti pati. Ką galiu, pati susirandu, perdirbu ar kažkaip pakeičiu“, – pasakoja mergina.

Karolina pataria, kad ir Vėlinėms ant artimojo kapo geriau nunešti kažką, pagamintą iš gamtoje rastų dalykų, kartu įkomponuoti gyvą gėlės žiedą. „Juk nešame tam kartui, tai akimirkai“, – tikina ji. Sutinka su nuomone, kad dirbtiniais žiedais kapai neturi žydėti per žiemą. „To tikrai nereikia. Nereikia, kad ilgai būtų, nereikia to ilgaamžiškumo“, – sako ji. Tačiau mūsuose vis dar gajus begalinis noras, kad kuo ilgiau kapuose žydėtų žiedai, nors ir dirbtiniai.

Baimės akys didelės: nepaprasto grožio darbus kurianti mergina bijojo juos parodyti kitiems

Karolina neslepia, kad ji „užsikabino“, bet toliau žengti baimės buvo. „Gal ta baimė kilo iš to, kad anksčiau kitaip įsivaizdavau, kitokį stilių buvau susiformavusi, tad vis galvojau, ar patiks žmonėms tai, ką darau dabar?“ – svarsto ji.

Jos floristikos mokytoja, matydama merginos kūrybiškumą ir drąsos stoką, ragino ją daryti, nesustoti. „Mokytoja pasakė, kad turiu įkelti savo darbus į feisbuką, ir ji paskambins, paklaus, kaip man sekasi. Neturėjau kitos išeities. Galvojau, tai ką aš jai pasakysiu? Nors vis dvejojau, vis bijojau, bet pasakyti, kad nieko nedariau, irgi kažkaip neišeina“, – pasipasakoja mergina. Prisipažįsta, kad jai labai reikėjo svetimo žmogaus padrąsinimo, ne artimųjų pasakymo, kad gražu, bet kitų žmonių, net nepažįstamų. Sulaukusi pagyrų, jau drąsiau ėmėsi darbo. „Su artimaisiais galvojome, kaip pavadinti mano floristikos puslapį. Visi galvojo pavadinimą. Nusprendėme, kad bus „Ponas Žiedas“. Dabar kuriamas logotipas“, – sako ji. Karolina mano, kad gal ne visiems patiks tai, ką ji daro, bet kiekviena prekė juk suranda savo pirkėją.

Kuria ne tik kalėdinius vainikus, bet ir stalo dekorą bei stilingas žiemos puokštes

Karolina mano, kad kiekvienas gali ir pats pabandyti pasigaminti advento vainiką, o ir užsiėmimas labai juk mielas. „Dažnam atrodo, kad ką mato paveikslėlyje, tokį pat ir padarys, bet dažniausiai tenka nusivilti. Netgi kai ateini į kursus, tai galvoji: imsiu ir padarysiu. Viens du ir pagaminsiu. Lengva. Paskui pamatai, kad taip toli gražu nėra. Tačiau pasidaryti savo rankomis kalėdinį vainiką – gera pramoga. Juk darai sau. Gera emocija sukuriama. Aš ir pati visada pasidarydavau pati – jokių kursų juk nebuvau lankiusi“, – neslepia ji. Tačiau visai kas kita, jei tai nori daryti profesionaliai. Prisipažįsta, kad net spiralinę puokštę teko ardyti ir vėl iš naujo dėlioti, kol gavosi tokia, kokia turėtų būti. O ir kaip jai dabar pavyksta sukurti tokias stilingas kompozicijas, ji nė pati paaiškinti negali. Sako, kad dėlioja, dėlioja ir sudėlioja, mato, ko trūksta, ir dar padėlioja. Neslepia, kad jei visiškai nieko nepasiruošusi būna, darbas užtrunka. „Reikia ir karkasą pasidaryti, ir pasiruošti medžiagas puošybai. Yra kas veikti“, – patikina ji.

Tačiau ne tik vainikus Kalėdoms kuria, bet ir stilingas žiemos puokštes, kurios puikiausiai gali pasitarnauti žiemą gimusiems pasveikinti. Neseniai pagamino puokštę, kurią pavadino „Kalėdų Senelio žmona“. Pavadinimas toks pat įmantrus kaip ir pati puokštė. „Norisi kažką naujo sukurti, parodyti žmonėms. Gal vainikais jau visi pasipuošė, tad reikia kažko kito, kažko naujo“, – tarsteli ji.

Ji kuria ir stalo kompozicijas: šventinių stalų puošyba jai prie širdies. Stalo dekore prioritetas – natūralios medžiagos. „Kam patinka, tam gražu. Čia labai priklauso nuo to, ko nori pats žmogus“, – paprastai paaiškina ji. Dabar ji vis dažniau save pagauna galvojančią apie vestuvių floristiką, taip pat interjero. „Tai kai kas rimčiau“, – patikina ji.

Planuoja kurti ir pagal užsakymus

Turi ir planų. „Valentino dienai kažką kursiu. O jau Velykoms tai tikrai, mat velykinėse kompozicijose galima panaudoti daug medžiagų iš gamtos“, – pastebi ji. Prisipažįsta, kad ir iš gyvų gėlių mielai kurtų, jei kas paprašytų, mat su gyvomis gėlėmis sunkiau – jos greit vysta. „Velykų kompozicijose galima naudoti gerokai ilgiau išsilaikančias medžiagas“, – tarsteli ji.

Didesnių planų irgi turi. „Yra, bet kol kas nedrąsiai“, – prasitaria ji. Tačiau vis pagalvoja, kad vis tik galėtų daryti tai, ką mėgsta. „Vis pagalvoju, jei užsisakytų žmonės, galėčiau gaminti. Pagal užsakymus gaminčiau. Tą tikrai ketinu daryti“, – sako ji. Ar tai tikrai jos kelias ir noras nepraeis? „Esu dar jauna, tad manau, spėsiu viską“, – taip sako diplomuota statybos inžinierė.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: