DŽ redakcijos nuomonė
Čekučių skandalas vis dar nerimsta, nors kai kas labai norėtų, kad viskas kuo greičiau būtų užmiršta. Mūsų merė neblogai išgarsėjo šiame skandale, apie jos mokėjimo kortelių rekordus sužinojo visa Lietuva. Atrodė, tokia graži, maloni, išmintinga moteris, o še tau, kad nori, perspjovė net ir skandalistus.
Kai žmogus patenka į tokią situaciją, kai akivaizdu, jog esi prisidirbęs iki ausų, paprastai elgiamasi dvejopai: arba viešai prisipažįsti, kad pasielgei netinkamai ir gailiesi bei priimi atitinkamus sprendimus, arba bandai išsisukinėti, ieškoti kaltų, bandai sulaukti, kol viskas pasimirš. Panašu, kad mūsų merė pasirinko antrąjį kelią, nes pripažinti savo klaidas ir priimti garbingus sprendimus – jai per daug sudėtinga, juolab, kad iki Seimo rinkimų dar ilgai laukti.
Kita vertus, kai akivaizdu, kad pasielgei netinkamai, kaip gali dirbti atsakingą darbą, vadovauti žmonėms, kai esi pažeidžiamas ir prasikaltęs? Ar mūsų merė nebijo, kad per kurią nors miesto šventę, jai sakant jausmingą kalbą, kas nors iš minios sušuks: „Vagilė!“. Žinoma, tai būtų nelabai kultūringas šaukiančiojo poelgis, bet ištarta frazė nebūtų labai tolima tiesai.
Ar gali netinkamai pasielgęs politikas vadovauti savivaldybei? Normalioje šalyje tai tikrai būtų neįmanoma, o pas mus viskas kitaip. Juk pas mus reikia remtis ne kažkokių „žurnalistų subjektyvia nuomone“, bet teisėsaugos išvadomis. Stop! Nors teisėsauga nepaskelbė savo verdikto (gal ir nepaskelbs), tačiau politikams galioja kitokie standartai, jų atsakomybės yra ne tik teisinės, bet ir moralinės.
Kodėl per čekučių skandalą garbingai pasielgti sugebėjo švietimo, mokslo ir sporto ministrė bei vyriausiasis Prezidento patarėjas, kurie pripažino savo klaidas ir supratę, jog tapo pažeidžiami, paliko savo postus? Kodėl kiti skandalo dalyviai iki šiol sėdi savo postuose ir laukia manos iš dangaus?
Lazdijų merė pranešė, jog sugrąžins savivaldybei per 4 tūkst. eurų neteisėtai gautų pinigų. Įdomu, ar ji jau taip padarė, sugrąžino pinigus? O gal tai buvo pigus populistinis triukas? Panašu, kad pinigai dar nesugrąžinti. O jei yra kitaip, tai tegul merė rajono žmonėms viešai parodo bankinio pavedimo kopiją, kaip tai padarė kai kurie politikai, sugrąžinę į savivaldybių biudžetus neteisėtai išleistus tūkstančius.
Ar merė jaudinasi dėl neteisėto pinigų panaudojimo? Mums apie tai sunku spręsti, tačiau Tarybos narys, vis dar konservatorius Audrius Klėjus žino, „kaip merei dabar sunku, kaip stipriai ji ima į širdį“.
Praėjusioje kadencijoje aršiai kritikavęs merę A. Klėjus staiga persivertė, tapo empatiškas ir jautrus merės atžvilgiu. Todėl nereiktų stebėtis, jei staiga ir netikėtai A. Klėjus pereitų į Ausmos politinę kompaniją, gal ir Jūratę kartu prigriebtų. Nes kaip galima paaiškinti šio politiko poziciją štai tokioje situacijoje: kai buvo kviečiama pareikšti savo nuomonę, už kurį merą norėtum balsuoti, jei vyktų nauji rinkimai, A. Klėjus ir J. Juodzevičienė balsuotų ne už savo partietį, naująjį skyriaus vadovą, bet už… Ausmą.
Kas galėtų paneigti, jog tokia šių konservatorių nuostata reiškia, jog jie ketina pereiti į Ausmos „Vardan čekučių“ partiją? Ir tada Lazdijuose kaip ir nebeliktų konservatorių. Liūdnoka prielaida. O gal tai iš užuojautos ir gailesčio merei? Labai jautru!
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /
Visais laikais valdininkai už valdiškus pinigus vilas statėsi. Ir dar ilgai taip bus.