Dzūkų žinios

Vilniuje atidaryta paroda „Skautai-partizanai“

Dalintis:
Skautai-partizanai paroda stovykloje.

Skautai-partizanai paroda keliauja per Lietuvą ir dabar laukia lankytojų sostinėje Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, ten kur ir buvo kalinama dalis skautų-partizanų. Unikalias parodos konstrukcijas su partizaniška simbolika miškuose sukūrė ir pagamino patys skautai.

Išugdyti patriotiška skautiška dvasia

„Išugdyti patriotiška skautiška dvasia, priešams okupavus Lietuvą, daug skautų negalėjo likti nuošalyje ir tapo laisvės kovotojais. Dalis jų dėl savo atsidavimo darbui, sąžiningo pareigų atlikimo užėmė vadovaujančias pareigas įkūrus visos Lietuvos partizanus vienijusį Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdį – net penki iš aštuonių 1949 m. vasario 16-osios deklaracijos signatarų buvo tarpukario Lietuvos skautai“, – sako Lietuvos skautijos Tarybos narys, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dėstytojas Vytautas Beniušis.

Tiltas tarp praeities ir dabarties

Penki šio akto signatarai tarpukaryje buvo skautų judėjimo nariai. LLKS Tarybos prezidiumo pirmininko pavaduotojas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas (atkūrus nepriklausomybę, pripažintas Lietuvos vadovu) jaunystės metais Lazdijų „Žiburio“ gimnazijoje priklausė Kęstučio draugovei, užėmė paskiltininko pareigas. Kitas signataras – Aleksandras Grybinas-Faustas – Tauro apygardos vadas, bičiulių vadintas Oliumi, mokydamasis Šakių „Žiburio“ gimnazijoje buvo Dariaus ir Girėno draugovės sąrašuose, buvo paskiltininkas.

Kituose šaltiniuose nurodoma, kad vienu metu jis ėjo ir Vytauto draugovės draugininko pareigas, taigi vadovavo kelioms skiltims. Trečiasis skautas signataras Bronius Liesys-Naktis mokyklos metais buvo skiltininkas. Signataras Juozas Šibaila-Merainis nepriklausomybės metais buvo mokytojas, žinoma, kad 1939 m. jis buvo Alytaus tunto A. Smetonos draugovės draugininkas, o Vytautas Gužas-Kardas, Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų srities štabo viršininkas, jaunystėje taip pat aktyviai dalyvavo skautų organizacijoje.

Skautai patys užsiima tiriamuoju darbu Lietuvos archyvuose. Skautai N. Bebirštytė ir Vaidas Rinzevčius šiemet atrado A. Ramanausko- Vanago ir daugelio kitų iškilių partizanų skautiškos veiklos dokumentus. Darbas tęsiasi ir vis surandami nauji dokumentai, Šiuo metu rasta per 60 Laisvės kovų dalyvių skautiškų dokumentų.

Alkas Paltarokas.

Skautai-partizanai svarbus istorinis kontekstas

Paroda Skautai-partizanai jau kuris laikas keliauja per skautų stovyklas Lietuvoje ir nuolatos papildoma. Jos konstrukcija keičiasi ir atspindi skautišką išradingumą ir kūrybiškumą. Su paroda susipažino tūkstančiai skautų iš Lietuvos ir kitų šalių.

„Visa mūsų Laisvės kovų istorija dar labiau aktuali Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą kontekste. Kremlius nuolat vykdė informacinį karą prieš mūsų valstybę, kurio smaigalyje – Lietuvos rezistencija, nepriklausomybės siekis. Todėl ypač svarbu šiuolaikinei visuomenei ir jaunimui papasakoti apie mūsų laisvės kovų didvyrius – jie tikri patriotai, buvo tokie patys kaip mes – lyderiai, mokytojai, vietos šviesuoliai, jaunimo organizacijų nariai. Turime pasitelkti visas įmanomas komunikacijos priemones ir šviesti visuomenę. Skautai-partizanai yra dar viena ryški konteksto linija Laisvės kovų istorijoje, kuri labai aktuali ir dabar“, – aiškina Laisvės kovų renginių „Vanago Lietuva“ vadovas, skautas vytis Alkas Paltarokas.

Pilietiškumo ugdymas

„Lietuvos skautų-jaunimo organizacijos įsijungimas į istorinės atminties darbus yra labai svarbus. Pilietiškumo ugdymas per Laisvės kovų istoriją aktualus Lietuvos jaunimui ir pavyzdys visai pilietinei visuomenei. Džiaugiuosi, jog skautai patys dirba archyvuose ir imasi tokių prasmingų iniciatyvų”, – džiaugiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius istorikas dr. Arūnas Bubnys.

Organizatorių nuotraukos.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: