arba
Ką atspindėjo Būdviečio dvare LRT dokumentinis filmas laidoje „Atspindžiai“
Besidomintys Lietuvos dvarų istorija 2023 m. spalio 21 dieną LRT PLIUS laidoje „Atspindžiai. Paveldo kolekcija“ galėjo pamatyti dviejų Lietuvos dvarų trumpą istoriją.
Trumpesnė buvo apie Būdviečio dvarą.
Manytume, kad buvo nepakankamai pasiruošta šio dokumentinio filmo filmavimui. Be to, ir pats dvaras, jo pastatai nepaliko jokio unikalaus įspūdžio.
Pradėsime nuo dvaro svirno. Nufilmuotoje medžiagoje matome, kad svirno gale yra kažkoks nemažas sandėlis, baltų silikatinių plytų siena. Vietiniai gyventojai žino, kad tai buvusio Būdviečio kolūkio sandėlis, pastatytas apie 1965-uosius metus. Taigi jau stovintis apie 60 metų. Žingeidžiam dvaro lankytojui, taip pat ir filmo kūrėjui lieka neaišku, kodėl jis yra saugotinas. Apie tai nieko nepasakojo nei mokytoja iš Lazdijų gimnazijos, nei seniūnijos atstovė.
Priekiniame fasade matome, kad pastogėje jau nėra durų – įėjimas užkaltas lentomis. Neatgaivinta ir grūdų technologinė įranga – kėlimo mechanizmai į svirno aruodus. Įėjus į svirną matomas tik tamsus, neapšviestas pirmas aukštas. Filmo kūrėjai parodė keletą suolų bei statybinių medžiagų ir baldų.
Būdviečio seniūnė nepasirūpino, kad būtų įjungtas apšvietimas. Filme neparodytas nei vienas aruodas, kadangi atgimimo metais buvo pasisavinti aplinkinių ūkininkų abiejų aukštų aruodai ir pastogėje esančių papildomų aruodų lentos.
Kitas epizodas – koplyčia. Pamatėme tiktai išorę iš visų pusių ir jau byrantį sienų tinką. Koplyčios vidaus filmuotojai negalėjo mums parodyti – niekas neturėjo šio pastato rakto. Bet yra žinoma, kad koplyčios vidus visiškai išgriautas, nepaliktos net grindys, nėra grotos ir Kristaus kapo. Kažkodėl užmūrytas vienas langas. Visą išgriovimą organizavo parapijos klebonas, paskelbęs, kad koplyčia yra parapijos nuosavybė. Dvaro rūsys taip pat liko filmo kūrėjams neprieinamas – niekas iš Būdviečio kaimo gyventojų neturi rūsio rakto. Filme matėme tik rūsio prieangį, kurį išmūrijo kolūkio darbininkai iš silikatinių baltų plytų. Rūsio savininku likviduojant kolūkį pasiskelbė buvęs kolūkietis A. S. (pavardė žinoma). Archyvinėse kolūkio bylose dokumentas apie rūsio perdavimą nerastas.
Būdviečio dvaro kluonas (dabar – tvartas) 2022 metais buvo privatizuotas. Jį nupirko Aštriosios Kirsnos dvaro savininkas Narauskas.
Būdviečio mūrinis trijų aukštų malūnas jau atgimimo metais seniūnijos nurodymu buvo nugriautas. Kur buvo išvežtos statybinės medžiagos, policija neišaiškino.
Dokumentiniame filme rodyta ir Būdviečio bažnyčia. Apie ją pasakojo žurnalistė. Mums parodė tik bažnyčios išorę, į vidų taip pat niekas neįleido. Gal nebuvo tą dieną klebono?..
O ir pati bažnyčia yra ne dvaro, o parapijos ir klebonų rūpesčiu pastatyta. Iš dvaro laikų išlikusi tik medinė koplyčia, kuri buvo pastatyta to meto kapinių centre, o dabar yra presbiterija.
Kodėl šventoriuje esanti kripta buvo pavadinta mauzoliejumi? Yra žinoma, kad joje palaidoti keturi dvarininkų Hertikų šeimos nariai.
Tikimės, kad Lazdijų rajono savivaldybės ir Būdviečio seniūnijos valdininkai bei Lietuvos kultūros paveldo specialistai suras laiko įdėmiau pasižiūrėti į Būdviečio dvaro paveldą. Dvaro lankytojai – ekskursijos ir pavieniai žingeidūs žmonės sužinos ir pamatys daugiau įdomybių Būdviečio dvare.
Antanas Staskevičius, žurnalistas