Vis dar nemažai Lietuvos ir Lazdijų rajono savivaldybės gyventojų maistui naudoja šachtinių šulinių ir gręžinių vandenį, kuriame specialistai neretai randa sveikatai pavojingų nitratų, ypač šios medžiagos kenksmingos nėščiosioms ir kūdikiams. Todėl šulinių ir gręžinių vandenį būtina nuolat tirti.
Lapkričio 1 d. įsigaliojo atnaujinta apsinuodijimų nitritais ir nitratais prevencijos tvarka, kuri leis nėščiosioms bei asmenims, auginantiems kūdikius iki šešių mėnesių amžiaus, patiems užsakyti individualiai išgaunamo ir maistui naudojamo vandens ištyrimą be šeimos gydytojo paskyrimo. Nitritų ir nitratų tyrimai bus atliekami ne tik šulinių, bet ir gręžinių, kurie yra seklesni nei 50 metrų gylio, vandenyje. Šiuos tyrimus valstybės lėšomis atliks Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC).
Apie tai, kaip pasinaudoti galimybe nemokamai ištirti geriamąjį vandenį, savaitraščio „Dzūkų žinios” skaitytojams pasakoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento Lazdijų skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Laima Strašinskienė.
– Kur ir kokiu būdu dėl vandens ištyrimo turėtų kreiptis Lazdijų rajono savivaldybėje gyvenančios mamos?
– Nėščioji ar asmuo, auginantis kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, ar jų įgaliotas asmuo Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) turi pateikti nustatytos formos prašymą dėl vandens ištyrimo (prašymo formą galima rasti: https://nvsc.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/visuomenes-sveikatos-saugos-uztikrinimas/suliniu-vandens-tyrimai-del-nitritu-nitratu/kaip-pateikti-prasyma-istirti-vandeni).
Prašymą NVSC galima pateikti šiais būdais: elektroniniu paštu, paštu, atvykus į NVSC teritorinį padalinį, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo informacinę sistemą (e. pristatymas). Kai prašymas teikiamas elektroniniu paštu, jis turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kvalifikuotu parašu galima pasirašyti naudojantis ADOC dokumento sudarymo ir pasirašymo priemone https://adoc.archyvai.lt/eais-lpp/app/.
Papildomai dėl vandens ištyrimo galima pasiteirauti NVSC Alytaus departamento Lazdijų skyriaus tel. (8 698) 44389, el. p. lazdijai@nvsc.lt arba atvykus adresu: Vilniaus g. 19, Lazdijai.
Darbo laikas: pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais – nuo 8.00 iki 17.00 val., trečiadieniais – nuo 8.00 iki 18.00 val. (nuo 17.00 val. iki 18.00 val. – iš anksto užsiregistravusių asmenų prašymų ar skundų priėmimo laikas), penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 val.
– Kokiais atvejais patariama kreiptis dėl vandens kokybės ištyrimo?
– Dėl vandens ištyrimo gali kreiptis kiekviena nėščioji, asmuo, auginantis kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus, kurių maistui naudojamas geriamasis vanduo iš šulinio arba mažesnio nei 50 metrų gylio gręžinio.
– Kokius dokumentus turėtų pateikti norintieji, kad būtų ištirtas vanduo?
– Su prašymu reikia pateikti:
1. Dokumento, patvirtinančio nėštumą ar kūdikio tapatybę ir amžių, kopiją;
2. Jeigu prašymas siunčiamas paštu – pareiškėjo tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją;
3. Jeigu maistui vartojamas vanduo iš individualaus gręžinio – požeminio vandens gręžinio paso kopiją. Jeigu žinomas tik gręžinio numeris arba tikslus adresas (gali būti koordinatės), NVSC specialistai reikalingus tyrimų organizavimui duomenis gaus iš Žemės gelmių registro (tik jeigu gręžinys registruotas).
– Kas ir per kiek laiko turi paimti vandens mėginį?
– NVSC specialistas per 3 darbo dienas nuo prašymo dėl geriamojo vandens ištyrimo gavimo susisieks prašyme nurodytais kontaktais ir suderins geriamojo vandens ėminio paėmimo laiką.
NVSC specialistas, atvykęs suderintu laiku:
1. Paims vandens ėminį iš geriamojo vandens vartojimo vietos (vandens čiaupo, kitos vietos, iš kur vanduo imamas maistui);
2. Įvertins geriamojo vandens šaltinio aplinką (jeigu toks pageidavimas išreikštas);
3. Pateiks preliminarią informaciją apie apsinuodijimų nitratais ir nitritais prevencijos priemones.
– Per kiek laiko pateikiami tyrimų rezultatai?
– Geriamojo vandens ištyrimas turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Ištyrus vandens bandinį, prašyme nurodytu būdu ir nurodytais kontaktais bus pateikta informacija apie geriamojo vandens ištyrimo rezultatus, t. y. nitratų ir nitritų koncentracijas, veiksmus, kurių reikia imtis, jei koncentracijos viršija leidžiamas vertes, ir apie pavojų žmonių sveikatai, jei vartojamas nitratais ir nitritais užterštas geriamasis vanduo.
– Ar daug Lazdijų rajono savivaldybės gyventojų tyrė savo šulinių vandens kokybę?
– Lazdijų rajono savivaldybėje pagal gautus pranešimus iš gydytojų 2022 m. buvo ištirta 10 mėginių iš šachtinių šulinių, kurių vandenį maistui vartoja nėščiosios ir kūdikiai iki šešių mėnesių amžiaus.
Nitratų poveikis nėščioms moterims, kūdikiams ir visam namų ūkiui
Nitratai į organizmą patenka su vandeniu ir maistu. Ilgainiui jie virsta nitritais ir sukelia vidinį deguonies trūkumą. Jis pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėn. Tyrimais nustatyta, kad:
• Nėščiosioms, vartojusioms nitratais užterštą vandenį, dažnai gimsta mažesnio svorio bei fiziškai silpnesni kūdikiai;
• Dėl nitratų poveikio gali sulėtėti kūdikio fizinė bei psichikos raida, silpnėja imunitetas, todėl vaikai dažniau serga;
• Ilgainiui nitratais užterštas vanduo kelia grėsmę ir suaugusiems žmonėms, iki tol nesirgusiems jokiomis ligomis.
Kodėl būtina tirti šulinių ir gręžinių vandenį?
Šulinių ir gręžinių vandenį tirti būtina dėl to, kad:
• Užterštas vanduo niekuo nesiskiria nuo įprasto: jis neturi specifinio kvapo, skonio ar atspalvio, o pavojingas medžiagas galima aptikti tik laboratorijoje, o ne pastebėti plika akimi;
• Kenksmingi chemikalai iš vandens nepašalinami nei virinant, nei filtruojant paprastais buitiniais vandens filtrais (nitratus ir nitritus pašalina tik kokybiški filtrai). Virinant užterštą vandenį, kaip tik gaunamas priešingas efektas: teršalų koncentracija daliai vandens išgaravus padidėja.
Ką daryti, jei tyrimas parodė, jog šulinio vanduo yra užterštas?
Pagrindinis šulinių „maitintojas“ – gruntinis vanduo, o į jį nesunkiai patenka teršalai. Jeigu taip nutiko, turite kelias pasirinkimo alternatyvas:
• Rinkitės pirktinį geriamąjį vandenį (tiesa, tai laikinas sprendimas, kol rasite kitą išeitį);
• Ieškokite galimybių prisijungti prie vandentiekio;
• Susimontuokite filtrus, padedančius iš vandens pašalinti nitratus, nitritus ir atitinkamai kitas vandenyje rastas kenksmingas medžiagas.
Dėl kokių dar priežasčių šulinių vandens kokybė ženkliai suprastėja?
Vandens kokybė pakinta dėl netinkamo tręšimo, vandens nutekėjimų iš sąvartynų, fermų ir kt. Taip pat nitratų ir nitritų šuliniuose gali būti aptinkama, jei blogai parinkta šulinio vieta, šulinys netinkamai įrengtas ar prižiūrimas.
Keli šulinio priežiūros patarimai:
• Aplink šulinį mažiausiai 25 metrų atstumu negalima tręšti dirvos;
• Reikia stebėti, ar šulinio sienos yra sandarios;
• Antžeminė šulinio dalis turėtų būti iškilusi virš žemės bent 80 cm;
• Šulinys būtinai turi būti uždengtas;
• Vanduo semiamas tik tam skirtu kibiru.