Dzūkų žinios

Lietuvos savaitė

Dalintis:

Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.

Rusija paskelbė S. Kairio, A. Vaitkaus ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų paiešką

S. Kairys. (BNS nuotr.)

Rusija paskelbė kultūros ministro Simono Kairio, Klaipėdos mero Arvydo Vaitkaus ir dar kelių dešimčių Lietuvos politikų paiešką, antradienį pranešė Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“.

Apie tai ji skelbia iš Rusijos vidaus reikalų ministerijos parsisiuntusi viešai prieinamą informaciją apie ieškomus asmenis – beveik 100 tūkstančių kortelių.

Portalo duomenimis, iš viso ieškomi 25 Lietuvos pareigūnai, įskaitant S. Kairį, A. Vaitkų, savivaldybių tarybų narius, du istorikus, pasisakiusius už sovietinių paminklų nugriovimą Lietuvoje. 

Šiame sąraše taip pat yra buvęs Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Vilniaus miesto tarybos narė, Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė, buvę tarybos nariai Žilvinas Šilgalis, Vytautas Kašėta, Mantas Stulgaitis.

Be A. Vaitkaus, sąraše atsidūrė ir kiti už sovietinių paminklų griovimą uostamiestyje balsavę Klaipėdos politikai: vicemerė Vaida Raugelė, buvęs administracijos direktorius, dabar tarybos narys, liberalas Saulius Budinas, buvęs Klaipėdos meras, socialdemokratas Vytautas Grubliauskas ir buvęs vicemeras Arvydas Cesiulis, konservatorius Aidas Kaveckis, Andrius Petraitis, Klaipėdos universiteto rektorius, tarybos narys Artūras Razbadauskas. Taip pat įtraukti buvę tarybos nariai – Arūnas Barbšys, Arūnas Andziulis, Vidmantas Plečkaitis, Lina Skrupskelienė, Alina Velykienė, Kazys Bagdonas, Laima Juknienė, Alvydas Šimkus. Sąraše yra ir istorikai Vasilijus Safronovas, Silva Pocytė ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, paveldosaugininkas Laisvūnas Kavaliauskas. 

Klaipėdos savivaldybė BNS informavo nekomentuosianti „priešiškos valstybės kėslų“. Tuo metu vienas iš sąraše atsidūrusių uostamiesčio politikų S. Budinas BNS teigė, kad ši žinia jam tapo staigmena.

„Man čia staigmena. Bet kokie signalai nėra džiuginantys, aš net ir neplanuoju į trečiąsias šalis važiuoti. Saugumas svarbus kiekvienam“, – teigė jis.

Tarybos narys Rusijos reakciją siejo su Klaipėdos tarybos sprendimais dėl sovietinių paminklų griovimo ir kitų susijusių klausimų.

„Pagaliau su kolegomis sulaukėme šlovės papulti į oficialių Mordoro priešų sąrašą. Ta proga reikia dar kartelį paremti Radarom iniciatyvą! Paremkit ir jūs 1485!“, – antradienį feisbuke paskelbė ir kitas tarybos narys A. Petraitis. 

Sąraše galima rasti ir teisėjus, priėmusius sprendimą Sausio 13-osios byloje: Ainorą Korneliją Macevičienę, Virginiją Pakalnytę-Tamošiūnaitę ir Artūrą Šumską, įtrauktas advokatas, buvęs Generalinės prokuratūros prokuroras Simonas Slapšinskas. Apie tai, jog šiems teisininkams Rusijoje iškeltos baudžiamosios bylos, skelbta jau anksčiau. 

„Regitra“ į teorijos egzaminą atvykusiuosius tikrins metalo detektoriais

Siekdama apsisaugoti nuo sukčiavimo, valstybės įmonė „Regitra“ visus atvykstančiuosius į teorijos egzaminus tikrins metalo detektoriais.

Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, per paskutinius trejus metus nustatyta 19 atvejų, kai teorijos egzaminą bandė laikyti kitas atvykęs asmuo ir 46 atvejai, kai asmuo bandė laikyti egzaminą su draudžiama įranga.

„Nuo šiol visi asmenys, prieš įeidami į teorijos egzaminų klasę, bus privalomai tikrinami prevencijai skirtomis priemonėmis, pavyzdžiui, metalo detektoriais“, – rašo „Regitra“.

Pasak jos, visus pašalinius daiktus egzaminuojamieji privalės palikti rakinamoje spintelėje.

„Kitaip tariant, egzaminų klasėje su savimi draudžiama turėti laikrodžius, pinigines, apyrankes, pakabukus ar kitus didesnius papuošalus. Taip pat fotoaparatus, telefonus ar kitas ryšio priemones. Su savimi į klasę bus galima pasiimti tik asmens dokumentą“, – teigiama pranešime.

Taip pat nurodoma, kad darbuotojas galės paprašyti parodyti drabužius, ar po jais neturima paslėptų draudžiamų daiktų. Jei asmuo nešioja akinius, jis taip pat gali būti paprašytas leisti juos apžiūrėti.

Nesutikus būti patikrintiems ar atsisakius palikti draudžiamus daiktus spintelėje, laikyti egzamino nebus leidžiama. Tuo metu nustačius, kad bandoma laikyti egzaminą turint paslėptas mobiliojo ryšio ar kitas informacijos perdavimo priemones, bus iškviesta policija.

Policiją „Regitra“ žada kviesti ir tais atvejais, jei į teorijos egzaminą atvyks kitas asmuo.

Kaip ir iki šiol, klasėje nebus leidžiama dėvėti lauko drabužių, tokių kaip striukės, paltai, šalikai, skarelės, kepurės ar kiti galvos apdangalai, jeigu tam nėra pagrįsto pagrindo dėl estetinių, medicininių ar religinių priežasčių.

Sausį didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 32 proc. – „Elektrum Lietuva

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina per mėnesį augo 32 proc. ir sausį siekė 117,4 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ji augo 32 proc. iki 117,2 euro, Estijoje – 42 proc. iki 126,5 euro.

Valandinės elektros kainos sausį Baltijos šalyse svyravo nuo -2,02 euro iki 1,9 tūkst. eurų, skelbia energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“.

„Kainos augimui Baltijos šalyse įtakos turėjo oro temperatūra regione, kuri buvo žemesnė už normą ir lėmė elektros energijos suvartojimo padidėjimą 8 proc., palyginti su gruodžiu, bei 12 proc., palyginti su praėjusių metų sausiu“, – pranešime sakė įmonės vadovas Martynas Giga.

Pasak jo, nors sausį elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių kiekiai Baltijos šalyse buvo didesni nei gruodį, o gamybos apimtys vėjo jėgainėse išaugo 36 proc., tai nepranoko kitų veiksnių įtakos.

Be to, kainos didėjimui įtakos turėjo ir antroje mėnesio pusėje dėl techninių problemų neplanuotai atjungta Suomijos ir Estijos tarpvalstybinė jungtis „EstLink 2“. Planuojama, kad ji pradės veikti šių metų vasario pabaigoje.

Vidutinė mėnesio „Nord Pool“ biržos kaina sausį mažėjo 7 proc. ir vidutiniškai siekė 67,6 euro. Anot M. Gigos, kainos kritimą daugiausiai lėmė 38 proc. išaugusi vėjo jėgainių energijos generacija Šiaurės šalyse. Be to, šių šalių hidroelektrinėse pagamintos elektros energijos kiekis apie 30 proc. viršijo prieš mėnesį pagamintą kiekį.

Kainai labiau mažėti neleido šalti orai, kurie mėnesio pradžioje kai kuriose Skandinavijos dalyse siekė iki 40 laipsnių šalčio. Tai turėjo įtakos elektros suvartojimo padidėjimui per mėnesį Šiaurės šalyse 7 proc. Be to, atominių elektrinių gamyba sumažėjo 4 proc.

Baltijos šalyse elektros vartojimo apimtys sausį siekė 2,8 tūkst. GWh – 8 proc. daugiau nei gruodį ir 12 proc. daugiau nei prieš metus. Lietuvoje ir Estijoje vartojimas per metus išaugo 12 proc. ir atitinkamai siekė 1,22 tūkst. ir 907 GWh. Latvijoje vartojimas augo 11 proc. iki 673 GWh

Dėl nevykdomų reikalavimų ūkininkai žada rengti dar vieną protestą visoje Lietuvoje

Žemdirbiu mitingo antroji diena. Vilnius, 2024-01-24 (Lukas Balandis/BNS).

Neatsižvelgus į ūkininkų reikalavimą dėl suskystintoms naftos dujoms (SND) taikomo akcizo dydžio ir nesprendžiant kitų problemų, dėl kurių jie protestavo sausį, žemdirbiai žada dar vieną protesto akciją visoje šalyje, teigia Lietuvos žemės ūkio taryba. 

Tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas sako, kad taip žemdirbiai reaguoja į vangius valdžios institucijų veiksmus.

„Matydami besiplečiantį žemdirbių nusivylimą vangiais ir labiau į išsisukinėjimą panašiais ministerijų veiksmais neabejojame, kad šis protesto etapas bus masinis ir palies visą Lietuvą. Konkretesni to etapo veiksmai bus paskelbti vėliau. Nors žemdirbiai iki šiol buvo nusiteikę taikiai, tačiau prognozuoti tolimesnius jų veiksmus darosi vis sudėtingiau“, – teigiama tarybos pranešime.

Ant jo, vis dar nėra aiškumo dėl daugiamečių pievų atstatymo, kas bus daroma dėl naujų nustatomų ūkinės veiklos ribojimų žemės ūkio paskirties žemėse, visiškai nesisprendžia problemos pieno sektoriuje bei tylima, kokių bus imtasi sprendimų dėl rusiškų grūdų tranzito, neatsižvelgta į ūkininkų pastabas dėl SND akcizo.

„Protestavę ūkininkai reikalavo, kad akcizas suskystintoms naftos dujoms nebūtų didesnis, nei kaimyninėse šalyse, tačiau viešojoje erdvėje pasigirsta, kad Vyriausybė siūlys 41 eurą, o tai yra vis dar gerokai daugiau nei kaimyninėse Lenkijos ir Latvijos valstybėse“, – teigia Lietuvos žemės ūkio taryba.

I. Hofmanas praėjusį penktadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė, kad ūkininkų Vyriausybės pasiūlytas SND akcizas netenkina. Pasak I. Hofmano, akcizas turėtų būti toks pat ar mažesnis nei kaimyninėse šalyse – Lenkijoje jis siekia 13 eurų, o Latvijoje tokio akcizo nėra.

Svarstymui Seime pirmadienį pateiktos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis siūloma buitiniams vartotojams namų šildymui, taip pat dujų balionams bei verslui sumažinti SND akcizą nuo 304,1 euro iki 41 euro už toną.

Sausį laužų deginimo akcijas visoje šalyje ir didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai ragino atšaukti nuo sausio padidintą suskystintų naftos dujų akcizą, grąžinti dyzelino akcizo lengvatą jų sunkvežimiams, kėlė daugiamečių pievų atstatymo, saugomų teritorijų plėtros, pieno krizės ir kitas problemas. 

Teismas leido suimti Š. Stepukonį dviem savaitėms – mažiau, nei prašė prokuroras

BNS nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas pirmadienį leido dviem savaitėms suimti kelių dešimčių milijonų eurų pasisavinimu įtariamą, savaitgalį sulaikytą buvusį investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo partnerį Šarūną Stepukonį.

Jam paskirtas trumpesnis suėmimo laikotarpis, nei prašė bylą tiriantis prokuroras Darius Karčinskas.

Apie paskirtą suėmimą BNS patvirtino teismo atstovas Giedrius Janonis.

„Ikiteisminio tyrimo teisėja prokuroro prašymą tenkino iš dalies ir leido įtariamąjį suimti 14 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo įtariamojo sulaikymo dienos – tai yra nuo 2024 metų vasario 10 dienos“, – teigiama G. Janonio atsiųstame komentare.

Š. Stepukonio suėmimo terminas skaičiuojamas nuo šeštadienio, kai jis buvo suimtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) patalpose Vilniuje, vykdant vasario pradžioje priimtą nutartį. Tarnybos atstovai nekomentuoja, ar tai reiškia, kad vyras pats savarankiškai atvyko į teisėsaugos instituciją.

FNTT nurodė, kad atlikus būtinus procesinius veiksmus, įtariamasis buvo patalpintas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę.

Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas BNS sakė, kad prokuratūra prašė Š. Stepukonį suimti dviem mėnesiams, tačiau kol kas nemato pagrindo skųsti teismo sprendimo.

„Po dviejų savaičių, atlikę procesinius veiksmus, spręsime, ar suėmimo pagrindai neišnykę ir esant pagrindui kreipsimės dėl suėmimo termino pratęsimo. Tai numato Baudžiamojo proceso kodeksas“, – teigė prokuroras.

Naujienų portalas „15min“ pirmasis pirmadienį pranešė, kad Š. Stepukonis šiomis dienomis grįžo į Lietuvą iš Ukrainos, kur pastaruoju metu buvo.

Teisėsauga buvo paskelbusi buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio paiešką. 

Š. Stepukonio atžvilgiu atliekami du ikiteisminiai tyrimai, juos kontroliuoja Europos prokuratūra. Viename tyrimų jis yra pripažintas įtariamuoju dėl neteisėto daugiau nei 27 mln. eurų pasisavinimo. 

Kitas, dar 2022 metais nutrauktas ikiteisminis tyrimas, susijęs su 3,9 mln. eurų pervedimu Š. Stepukoniui iš vienos Lenkijos įmonės už neva akcijų pardavimą, buvo atnaujintas praėjusią savaitę.

Šiuo metu sprendžiama, ar šiuos tyrimus sujungti. Abu juos atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Bent dalį pasisavintų pinigų Š. Stepukonis, spėjama, pralošė kazino. Teisėsaugos pareigūnai kol kas neatskleidžia, kokią sumą pralošė Š. Stepukonis, ir ar dalį pasisavintų pinigų jis tebeturi.

R. Pocius: vandens kaina regionuose galėtų mažėti centralizuojant įmones

Kai kuriuose Lietuvos regionuose nuo sausio itin pabrangus vandens tiekimui, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad problemą būtų galima spręsti centralizuojant vandentvarkos bendroves.

„Yra kur ką tobulinti vandens tiekimo ir nuotekų srityje, kalbant apie įmonių centralizavimą, nes šiai dienai išties yra problematika – didžiuliai skirtumai tarp regionų kainos prasme, įmonių finansinio gebėjimo vykdyti veiklą ir kompetencijų klausimas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams pirmadienį sakė R. Pocius.

„Buvo keliamas klausimas dėl įmonių galimo centralizavimo bent jau regionų lygyje, kad sumažintume perpus regionuose esantiems vartotojams (tarifą – BNS), užtikrinti reikalingą įmonių finansinį gyvybingumą, atitinkamai kompetencijas įmonėse“, – teigė VERT pirmininkas.

LRT praėjusią savaitę skelbė, kad mažesniuose miestuose vandens tiekimo kaina iki trijų kartų didesnė nei didmiesčiuose, o didžiausia ji yra Prienuose bei Anykščiuose, kur kubinio metro kaina siekia iki 6 eurų. 

Šiaulių gyventojai už vandenį ir nuotekų tvarkymą moka apie 4,5 euro už kubinį metrą. Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio – apie 2,5 euro. Pigiausias vanduo iš didmiesčių – Vilniuje – 2,06 euro, o visoje Lietuvoje – Druskininkuose – apie 1,6 euro. 

Vandens ir nuotekų tvarkymo kainas VERT nustato kartą per metus skirtingais mėnesiais. 

Seimas 2022 metais nustatė geriamojo vandens įmonių susijungimo tvarką, jeigu bendrovės nebegalėtų tiekti vartotojams vandens ir įpareigojo VERT nustatyti garantinį tiekimą. Tada teigta, kad jungiant įmones norima išvengti galimo jų bankroto. 

Aplinkosaugininkai tikrins, kaip medžiotojai laikosi taisyklių viliodami gyvūnus maistu

Gyvosios gamtos apsaugos departamento pareigūnai nuo pirmadienio pora savaičių tikrins, kaip medžiotojai laikosi medžioklės taisyklių viliodami maistu medžiojamuosius laukinius gyvūnus.

Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, medžioklės plotuose yra įrengtos viliojimo vietos, skirtos medžiotojams maistu privilioti laukinius gyvūnus siekiant juos sumedžioti bei atitraukti nuo pasėlių, kad šiems nebūtų padaryta žala.

„Pastebime padidėjusį pranešimų skaičių, susijusį su laukinių gyvūnų viliojimo vietomis, todėl norime priminti medžiotojams, kad medžioklės vietos turi būti tvarkingos. Laukinius gyvūnus reikia vilioti tik natūraliu pašaru: grūdais, šienu, kukurūzų burbuolėmis, šakniavaisiais ir panašiai“, – sakė Gyvosios gamtos apsaugos departamento direktorė Mantė Ramanauskienė.

Pasak jos, aplinkosaugininkams tenka susidurti su įvairiais pažeidimais viliojimo vietose. Nustatyta atvejų, kai laukiniai gyvūnai vilioti tonomis maisto atliekų ar jiems labai netinkamu maistu, pavyzdžiui, makaronais, šokoladukais, duona, pradėjusiais gesti vaisiais ir daržovėmis, o plėšrūnai, tarp jų vilkai, viliojami naminių galvijų gaišenomis.

Atkreipiamas dėmesys, kad Medžioklės taisyklės draudžia šerti laukinius gyvūnus maistu, kurio jie negali rasti natūraliomis sąlygomis, pavyzdžiui, gyvūninės kilmės produktais ar kitais šalutiniais gyvūniniais produktais, maisto atliekomis.

Viliojimo vietose natūralius pašarus ar masalą draudžiama išpilti ant žemės ir jų kiekis negali viršyti 100 kilogramų, išskyrus šieną, šienainį ir laižomąją druską. 

Medžioklės plotų vienete (1000 ha) draudžiama įrengti daugiau kaip dešimt šernų viliojimo vietų ir vienoje viliojimo vietoje vienu metu naudoti daugiau kaip 100 kilogramų arba 125 litrų natūralaus pašaro.

Už pažeidimus viliojimo vietose numatyta administracinė atsakomybė – įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Programišiai nutekino apie 20 tūkstančių „Ignitis ON“ klientų duomenis

BNS nuotr.

Sekmadienį programišiai nutekino apie 20 tūkstančių „Ignitis ON“ klientų duomenis – vardus, pavardes, el. pašto adresus, vartotojo autentifikavimo (RFID) žetonų sąrašą, dalį vartotojų elektromobilių valstybinių numerių, pranešė bendrovė.

Kiek anksčiau ji pranešė patyrusi programišių ataką.

Kaip pranešė „Ignitis“, sistemoje nebuvo kaupiama ir nėra nutekinta su mokėjimais susijusi informacija – banko sąskaitų, mokėjimo kortelių duomenys ir kiti itin jautrūs duomenys, tokie kaip asmens kodai.

„Kitų bendrovės „Ignitis“ paslaugų klientų duomenys yra saugūs, „Ignitis ON“ įkrovimo paslaugos sistema veikia debesyje kaip paslauga (angl. SaaS), todėl jokių sąsajų su kita bendrovės IT ar OT infrastruktūra nėra“, – skelbia bendrovė.

Sekmadienį popiet dalis „Ignitis“ valdomo prekės ženklo „Ignitis ON“ vartotojų buvo atjungti nuo „Ignitis ON“ programėlės, jie negalėjo įsikrauti elektromobilio, buvo atjungtos visos bendrovės įkrovimo prieigos Lietuvoje.

Praėjus kelioms valandoms, visų „Ignitis ON“ įkrovimo prieigų, kurios buvo atjungtos dėl incidento, veikla buvo atstatyta. Vartotojai, kurie buvo atjungti nuo programėlės, taip pat vėl galėjo naudotis įkrovimo paslauga.

„Tuo pat metu gavome informacijos, kad gali būti nutekinti vartotojų duomenys. Patikrinus informaciją, deja, ji pasitvirtino. Dabartiniai duomenys rodo, kad, kaip įtariama, programišiai gavo neteisėtą prieigą prie mūsų elektromobilių įkrovimo paslaugos sistemos duomenų, kuri veikia debesyje, ir iš ten pasisavino apie 20 tūkst. klientų informaciją – vardus, pavardes, el. pašto adresus, vartotojo autentifikavimo (RFID) žetonų sąrašą. Šiuo metu drauge su IT saugumo komanda ieškome, kokiu būdu programišiams pavyko gauti prieigą ir lygiagrečiai apie šį įvykį rengiame pranešimus klientams, Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai ir teisėsaugos institucijoms, – pranešime sako „Ignitis“ elektrinio mobilumo departamento vadovas Eimantas Balta.

„Labai atsiprašome klientų dėl nutekintų duomenų. Dedame visas pastangas, kad kuo greičiau galėtume susisiekti su nukentėjusiais klientais ir jų atsiprašyti bei išsiaiškinti visas šios situacijos aplinkybes. Nors slaptažodžiai nėra nutekinti ir prie jų prieita nebuvo, tačiau šiuo metu klientų vis tiek prašome pasikeisti prisijungimo slaptažodį. Šiuo metu aiškinamės, kokią įtaką turi RFID žetono informacijos nutekinimas ir artimiausiu metu informuosime klientus, jei iškiltų poreikis šiuos žetonus keisti“, – komentavo E. Balta.

Pieno supirkimo kaina gruodį toliau augo

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina gruodį Lietuvoje didėjo ketvirtą mėnesį iš eilės – ji siekė 436,6 euro už toną ir buvo 4 proc. didesnė nei lapkritį, tačiau išliko 14,3 proc. mažesnė nei prieš metus.

Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,6 proc. iki 329,8 euro, skelbia Žemės ūkio duomenų centras. 

Stambiems pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų žalio pieno per mėnesį, pieno supirkimo įmonės gruodžio mėnesį už natūralų pieną mokėjo vidutiniškai 473,5 euro – 3,2 proc. daugiau nei lapkritį.

Bazinių rodiklių pieno kaina stambiems pieno gamintojams padidėjo 3,7 proc. iki 354,3 euro.

Gruodį supirkta 108,57 tūkst. tonų pieno – 6 proc. daugiau nei 2022 metų gruodžio mėnesį.

Pilietybės komisija siūlys prezidentui atimti Lietuvos pasą iš verslininko J. Kudimovo

BNS nuotr.

Pilietybės komisija siūlys prezidentui Gitanui Nausėdai atimti Lietuvos pilietybę iš verslininko, buvusio KGB darbuotojo Jurijaus Kudimovo.

Tai penktadienį po komisijos posėdžio patvirtino jos pirmininkas Pranas Žukauskas.

„Komisija, įvertinusi vidaus reikalų ministrės teikimą, visą pateiktą informaciją ir pateiktus argumentus, vienbalsiai nusprendė, kad Jurijus Kudimovas kelia grėsmę Lietuvos Respublikos saugumui ir tai yra pagrindas pilietybės netekimui“, – žurnalistams penktadienį sakė P. Žukauskas.

„Komisijos siūlymą pateiksime prezidentui, jis savo ruožtu priims sprendimą“, – pridūrė Pilietybės komisijos vadovas.

P. Žukausko teigimu, pagrindinis argumentas, nulėmęs komisijos sprendimą, yra buvę ir esami J. Kudimovo ryšiai su Rusijos institucijomis, juridiniais ir fiziniais asmenimis.

„Kaip savo praktikoje yra pažymėjęs ir Konstitucinis Teismas, tokie ryšiai, kad ir praeityje buvę, yra laikytini nepašalinama, tęstine priežastimi, dėl ko asmuo gali būti pažeidžiamas ir kelti grėsmę saugumui“, – sakė komisijos pirmininkas.

J. Kudimovui komisijos posėdyje atstovavo jo deleguotas advokatas, jis pateikė paaiškinimus.

„Paaiškinimuose abejota dėl procedūrinių klausimų, ne dėl pačios esmės, taip pat dėl įstatymo, kuriuo vadovavomės spręsdami šį klausimą, konstitucingumo, taip pat dėl vidaus reikalų ministrės teikime nurodytų faktų, aplinkybių“, – pasakojo P. Žukauskas.

„Sakyčiau, kad buvo gana selektyviai dėl kai kurių epizodų pateikta informacija, (…) dėl eilės kitų teikime nurodytų faktų, ryšių išvis nieko nebuvo pateikta, argumentas buvo, kad tai šiuo atveju nėra reikšminga“, – sakė komisijos vadovas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė į prezidentą G. Nausėdą dėl Lietuvos pilietybės atėmimo J. Kudimovui kreipėsi pernai rugpjūčio pabaigoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, verslininkas Lietuvos pilietybę įgijo nuslėpdamas informaciją apie savo biografiją: nurodė netikslią informaciją apie įstaigas, kuriose mokėsi, darbovietes, be to, nepateikė informacijos apie tai, kad buvo Sovietų Sąjungos KGB žvalgybos darbuotojas.

Anot VSD, grėsmę Lietuvos saugumo interesams kelia J. Kudimovo ilgamečiai ryšiai su asmenimis, kurie siejami su Rusijos žvalgybos tarnybomis, aukštas pareigas Rusijoje einančiais pareigūnais, taip pat jo veikla Kremliaus režimui strategiškai svarbiuose ekonomikos sektoriuose bei sąsajos su Rusijos įtakos operacijomis užsienyje.

Maždaug 1997 metais atsiradęs Lietuvoje J. Kudimovas, LRT šaltinių teigimu, ieškojo galimybių imtis atliekų tvarkymo verslo, bet vėliau planų atsisakė. Tų pačių metų gruodį jis raštu kreipėsi į tuometį prezidentą Algirdą Brazauską, prašydamas suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka ir, praėjus šiek tiek daugiau nei mėnesiui, ją gavo.

Lietuvos eksportas pernai sumažėjo 11 proc., importas – 14,7 proc.

Distribution networks that deliver, loading loading with goods, Generative AI

Lietuva per 2023 metus eksportavo prekių už 39,4 mlrd. eurų – 11 proc. mažiau nei 2022 metais, o importavo už 44,8 mlrd. eurų – 14,7 proc. mažiau.

Lietuviškos kilmės prekių eksportas siekė 24,4 mlrd. eurų – jis sumažėjo 10,6 proc., be mineralinių produktų – 11,2 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. 

Anot jos, eksporto sumažėjimą lėmė kritęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (24 proc.), plastikų ir jų gaminių (22,8 proc.), trąšų (45,5 proc.) eksportas. Importo sumažėjimui įtakos turėjo kritęs mineralinio kuro, mineralinių alyvų ir jų distiliavimo produktų (39,6 proc.), organinių chemijos produktų (40,3 proc.), geležies ir plieno (33,7 proc.) importas. 

V. Pranckietis: eurokomisaras siūlo metams įšaldyti reikalavimą dėl daugiamečių pievų

Už žemės ūkį ir kaimo plėtrą atsakingas Europos Komisijos (EK) narys Januszas Wojciechowskis (Janušas Voicechovskis) siūlo metams įšaldyti reikalavimą ūkininkams atkurti daugiametes pievas, teigia Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

Pasak jo, tokį laikiną sprendimą eurokomisaras pasiūlė atsižvelgęs į karo Ukrainoje pasekmes ir kitas priežastis.

„Vieneriems metams šis klausimas suspenduotas, jokios sankcijos taikomos nebus“, – po komiteto narių susitikimo su eurokomisaru Briuselyje surengtoje spaudos konferencijoje teigė V. Pranckietis.

„Ursulos von der Leyen (Europos Komisijos pirmininkės – BNS) kabinetas dabar nagrinėja tokį pasiūlymą ir tokį komisaro pasiūlymą. Tai politinė iniciatyva. Dar iki šiol nėra jokio… ateityje gali tapti deklaracija. Teisės aktų pakeisti per trumpą laiką neįmanoma“, – pridūrė komiteto vadovas.

Pasak jo, Lietuva tokiai iniciatyvai pritaria. 

Komiteto narys, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Kęstutis Mažeika pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl daugiamečių pievų priims jau naujos sudėties EK.

„Dabar kalba eina apie techninį sprendimą nukelti politinį sprendimą kitai EK, kuri bus po Europos Parlamento rinkimų“, – spaudos konferencijoje teigė jis. 

K. Mažeika tikisi, kad per tą laiką sustiprės ir LR žemės ūkio ministerijos pozicija, ir argumentai dėl daugiamečių pievų atkūrimo.

Liberalas Juozas Baublys pabrėžė, kad reikalavimų atidėjimas problemos dar neišsprendžia.

„Šitas sprendimas neišsprendžia problemos, tiktai atideda ir mums visiems reikės susitelkti – tiek ministerijai, tiek komitetui ieškant sprendimo būdų, todėl reikia neatsipalaiduoti ir dirbti“, – teigė J. Baublys. 

Sausį didelę protesto akciją Vilniuje surengę Lietuvos žemdirbiai, be kita to, reikalavo panaikinti ES reikalavimą dalyje ariamos žemės atkurti daugiametes pievas ir jų nebenaudoti žemdirbystei. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sausio pabaigoje laikinai sustabdė sprendimų dėl jų atkūrimo vykdymą.

Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą daugiamečių pievų ir ganyklų plotas negali sumažėti daugiau kaip 5 proc. – kasmet ūkininkų deklaruotas plotas lyginamas su referenciniu laikotarpiu, kuris pernai keitėsi. Iki 2022 metų plotai buvo lyginami su 2015 metais deklaruotu plotu, o nuo 2023 metų – su 2018 metais. 

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas yra sakęs, kad problema dėl pievų susidarė 2014 metais ES vykdant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformą – tuomet įtvirtintas reikalavimas išlaikyti daugiamečių pievų santykį, kad jų plotas nemažėtų daugiau kaip 5 proc., palyginti su referenciniu plotu.

Nuo kitų metų nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45-erių

Nuo kitų metų sausio nemokamai pasitikrinti dėl krūties vėžio galės moterys nuo 45 metų.

„Kalbant apie krūties vėžio prevencinę programą, nutarta praplėsti galinčių dalyvauti programoje moterų amžiaus grupę. Nuo kitų metų moterys, būdamos nuo 45-erių iki 74-erių imtinai, galės tikrintis pagal programą“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Inga Cechanovičienė.

Iki šiol pasitikrinti dėl šios ligos galėjo 50–69 metų moterys.

Anot jos, amžiaus grupę nutarta praplėsti sulaukus specialistų siūlymų, taip pat atsižvelgus į Nacionalinio vėžio instituto ministerijai teikiamas rekomendacijas.

Pasak SAM atstovės, norint atlikti mamografijos tyrimą nereikės gauti šeimos gydytojo siuntimo. Moters užregistravimu į įstaigą pasirūpins koordinavimo centrai, kurie atsiųs kvietimo laišką su reikiama informacija.

Kaip sakė I. Cechanovičienė, prevencinių programų metu nustačius piktybinį naviką, paslaugos bus organizuojamos taikant „Žaliojo koridoriaus“ modelį. Tai reiškia, kad pacientą nuo pirminio apsilankymo gydymo įstaigoje iki gydymo skyrimo visą kelią lydės atvejo vadybininkas.

Lietuvoje krūties vėžiu kasmet suserga apie 1,6 tūkst. moterų.

„Tai yra daugiausiai moterų gyvybių nusinešanti liga, bet taip pat ir daugiausiai susirgimų diagnozuojama per metus“, – sakė Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas Alvydas Česas.

Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: