Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Šiek tiek sumažėjo sergamumas gripu ir COVID-19, peršalimo ligomis – ūgtelėjo
Praėjusią savaitę Lietuvoje toliau mažėjo sergamumas gripu ir koronavirusu, tačiau daugiau žmonių serga peršalimo ligomis, antradienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Bendras sergamumas šiomis ligomis praėjusią savaitę siekė 1218,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis siekė 1240,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo rodiklis užregistruotas Panevėžio apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.
Visagino, Marijampolės ir Vilniaus miesto savivaldybės peržengė epideminį daugiau nei 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų slenkstį, prieš savaitę tokių savivaldybių buvo dvi.
Dėl gripo į ligonines praėjusią savaitę buvo paguldyti 26 asmenys: 15 vaikų, du asmenys, priklausantys 18–64 metų amžiaus grupei, ir devyni, vyresni nei 65 metų amžiaus, asmenys.
Mirčių nuo koronaviruso ir gripo nefiksuota.
NVSC duomenimis, iš viso šį sezoną užregistruoti 25 mirties nuo gripo atvejai.
Europos respiracinių virusų priežiūros tinklo duomenimis, Europos Sąjungoje ir Europos ekonominėje erdvėje kvėpavimo takų infekcijų aktyvumas mažėja, tačiau kai kuriose šalyse gripo aktyvumas išlieka padidėjęs.
Anot NVSC, gripo sezonas baigsis gegužės viduryje.
Ūkininkų atstovai: pavėlinus naudmenų deklaravimo pradžią, reikia vėlinti ir pabaigą
Žemės ūkio ministerijai paskelbus, kad šiemet naudmenų ir pasėlių deklaravimas prasidės dviem savaitėmis vėliau – gegužės 2 dieną, žemdirbių atstovai sako, kad turėtų būti pavėlinta ir deklaravimo pabaiga.
„Jeigu pradžią nukelia, tai turėtų ir pabaigą nukelti, nes lieka mažiau dviem savaitėmis laiko“, – antradienį BNS teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.
„Nėra geras dalykas nukėlinėti ir keisti deklaravimo taisykles. Kiekvienais metais keičiamos, nors būna pažadai, kad jau nebekeis. Atrodo, kad kažką lengvina, o galutiniame rezultate gaunasi, kad apsunkina, ypač kontrolės mechanizmus. Bus ūkininkams sunkiau susiorientuoti, reikės daugiau konsultacijų, individualių patarimų“, – aiškino A. Svitojus.
Žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano teigimu, leisti ilgiau deklaruoti pasėlius ir naudmenas būtina, nes didžioji dauguma ūkininkų be rajonų žemės ūkio specialistų pagalbos neišsiverčia.
„Labai nedidelė dalis ūkininkų patys deklaruoja – 3 ar 5 proc.“, – BNS tvirtino I. Hofmanas.
„Yra negerai, jeigu neprailgėja deklaravimo laikas. Kartais būna, kad ūkininkams ir vienos dienos pritrūksta“, – pridūrė jis.
A. Svitojus ir I. Hofmanas teigė, kad ministerijos bus prašoma atidėti deklaravimo pabaigą.
„Bet kokiu atveju žemdirbių bendruomenė turi sureaguoti ir kreiptis, kad tie terminai būtų sukoordinuoti“, – tvirtino A. Svitojus.
Jo teigimu, Lietuvos žemdirbiai ir taip vėlai pradeda teikti deklaracijas: „Mes tik pradedam deklaravimą, kitos šalys jį jau baigia“.
Pasak I. Hofmano, šiemet deklaruoti ūkininkams bus lengviau, nes yra kai kurių išimčių – paprasčiau deklaruoti gamybinius plotus, yra palengvinimų dėl ekoschemų taikymo.
Tuo metu A. Svitojus įsitikinęs, kad deklaravimas šiemet nebus paprastesnis, palyginti su praėjusiais metais.
„Neatrodo, kad bus supaprastintas. Kalbama, kad jis gerėja, bet mes tų pagerėjimų nematome. Pats deklaravimas nėra sudėtingas dalykas, bet ateina naujų schemų, o nepanaikinamos senosios. Turėtų būti kažkas sumažinama, jeigu įvedama naujų schemų, o dabar tarsi perki naujas kojines, bet neišmeti senų“, – BNS kalbėjo A. Svitojus.
Anot jo, sąlygos ypač apsunkinamos gyvulių augintojams.
„Atsiranda sunkesnių biurokratiškai variantų. Pavyzdžiui, gyvuliai išleidžiami į ganyklas, o veterinarai reikalauja per 48 val. gyvulius suvaryti į tvartus patikrinti. Tokio dalyko niekur Europoje nėra. Yra mažiausiai 72 val. terminas duodamas. O čia kiekviena institucija nori pasilengvinti gyvenimą, žymiai pasunkindama žemdirbiui. Jeigu didelis ūkininkas, kelios bandos gyvulių ganosi, turi jas visas sugaudžius pievose parvaryti, sustatyti. Jis ir kitų darbų turi“, – sakė A. Svitojus.
Pasak jo, dar vienas apsunkinimas – reikalavimas nurodyti, kokioje pievoje ganoma karvė. Jo teigimu, anksčiau to nebuvo.
Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ploto deklaravimas Lietuvoje prasidės dviem savaitėmis vėliau Europos Komisijai kol kas teisiškai neįtvirtinus sprendimo metams atidėti daugiamečių pievų ir ganyklų atstatymo.
Žemės ūkio ministerija nurodo, kad deklaravimas atidedamas Europos Komisijai (EK) formaliai nepatvirtinus Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimų.
Pernai deklaracijas pateikė 116 tūkst. ūkių.
Lietuvoje stebimas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis
Nuo sekmadienio Lietuvoje stebimas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis, praneša Aplinkos apsaugos agentūra (AAA).
Antradienio popietės duomenimis, daugiau nei du su puse karto kietųjų dalelių KD10 paros ribinė vertė viršyta Vilniuje, Panevėžyje, Šiauliuose, Kėdainiuose, daugiau nei tris kartus – Kaune, Jonavoje.
Kovo 31 dieną KD10 paros ribinė vertė iki 1,3 karto viršyta Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Jonavoje, o balandžio 1 dieną – 1,5–2,7 karto visose oro kokybės tyrimų stotyse.
Kaip praneša AAA, oro užterštumas padidėjo dėl oro teršalų pernašos iš pietų – dulkių, atneštų iš Sacharos dykumos.
Kietosios dalelės – ore esančių dalelių ir skysčio lašelių mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairių komponentų – rūgščių, sulfatų, nitratų, organinių junginių, metalų, dirvožemio dalelių, dulkių, suodžių.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, didesnės dalelės – KD10 – paprastai paveikia žmogaus viršutinius kvėpavimo takus, nukeliauja iki bronchų, sukelia kosulį ir čiaudulį.
Asmenys, sergantys astma, kvėpavimo sistemos ligomis bei kraujotakos sistemos ligomis, senyvo amžiaus žmonės, kūdikiai, vaikai, nėščiosios priskiriami gyventojų rizikos grupei, kurią labiausiai veikia padidėjęs aplinkos oro užterštumas, todėl turėtų labiau saugotis.
Lietuvoje mažėja ukrainiečių, kartais auga atvykusiųjų iš Vidurinės Azijos
Daugiausiai užsieniečių, turinčių leidimą gyventi Lietuvoje, yra atvykę iš Ukrainos, tačiau jų skaičius mažėja, pastaraisiais metais kartais auga atvykusiųjų iš Vidurinės Azijos skaičius.
Tai rodo kovą paskelbti Migracijos departamento duomenys.
Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė BNS sakė, kad kovo pradžioje karo pabėgėliai iš Ukrainos turėjo pasikeisti leidimus gyventi Lietuvoje. Atnaujinta statistika rodo, kad ukrainiečių Lietuvoje sumažėjo.
„Balandžio mėnesį bus aišku, kad Ukrainos piliečių sumažėjo pas mus, nes dalis neatvyko prasitęsti leidimų, jie fiziškai yra išvykę iš Lietuvos“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Anot jos, jei metų pradžioje Ukrainos piliečių Lietuvoje buvo per 86 tūkst., tai kovo pabaigoje – kiek daugiau nei 74 tūkst.
„Antroje vietoje yra baltarusiai, jų vis dar daugėja, bet jų augimas pastaraisiais mėnesiais yra lėtesnis. Taip yra dėl tų pagriežtintų tikrinimų, kuriuos mes vykdome, ir dėl to, kad darbdaviai persiorientuoja į kitas valstybes“, – teigė direktorė.
Kovo pabaigoje Lietuvoje buvo beveik 63 tūkst. baltarusių, turinčių leidimą gyventi šalyje. Lyginant su praėjusių metų sausio 1-ąja, Baltarusijos piliečių Lietuvoje padaugėjo beveik 29 procentais.
Rusijos piliečių skaičius Lietuvoje išlieka stabilus – kiek daugiau nei 15 tūkstančių.
„Ribojamųjų priemonių įstatymas, pagal kurį nauji imigrantai iš Rusijos į Lietuvą atvykti praktiškai neturi galimybės, išties sustabdė Rusijos piliečių skaičiaus augimą. Priešingu atveju, jų čia būtų daugiau pas mus“, – sakė E. Gudzinskaitė.
Anot Migracijos departamento direktorės, Lietuvos įmonių akys, ieškant potencialių darbuotojų, nuo Baltarusijos ir Ukrainos nukrypo į Vidurinę Aziją ir Indiją.
„Uzbekistanas, Kirgizija, Tadžikistanas, Azerbaidžanas ir Kazachstanas yra tos naujosios šalys, iš kurių darbdaviai vežasi darbo jėgą. (…) Gausiausiai atvažiuoja iš Uzbekistano“, – pasakojo E. Gudzinskaitė.
Kovo pabaigoje Lietuvoje buvo 9,7 tūkst. uzbekų, palyginimui, pernai sausį jų Lietuvoje buvo 1,8 tūkstančio.
„Daugiau nei keturis kartus išaugo uzbekų skaičius pas mus“, – teigė direktorė.
Panašios tendencijos matomos ir su srautais iš kitų regiono šalių. Kovo pradžioje Lietuvoje leidimą gyventi turėjo 6,6 tūkst. Kirgizijos piliečių, praėjusių metų pradžioje – beveik 2 tūkst., Tadžikistano piliečių – 6,3 tūkst. ir 1,4 tūkst., Indijos – 5,2 tūkst. ir 1,2 tūkstančio.
Visgi, kaip pabrėžia E. Gudzinskaitė, nemažą dalį atvykstančiųjų iš Indijos sudaro studentai.
Anot jos, dauguma atvykstančiųjų iš Vidurinės Azijos – žemos kvalifikacijos darbuotojai, atvykstantys dirbti vairuotojais, statybininkais.
Aukštos kvalifikacijos užsieniečių Lietuvoje yra per 6 tūkst., dažniausiai tai yra Baltarusijos ir Rusijos piliečiai, dirbantys informacinių technologijų įmonėse inžinieriais.
Kovo pradžioje vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė paskelbė apie planus griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisomis darbdaviui siūloma nustatyti pareigą įdarbinti užsienietį visą darbo laiką, grąžinti reikalavimą darbdaviui pateikti informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir patirtį.
Taip pat siūloma riboti darbą keliems darbdaviams – užsienietis galėtų dirbti ne daugiau kaip pas tris darbdavius. Jei užsienietis nėra pateikęs mokesčių deklaracijų, kai tokia pareiga numatyta Lietuvos teisės aktuose, siūloma jam neišduoti arba naikinti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje.
Lietuvoje siūloma leisti dirbti tik leidimą gyventi turintiems užsieniečiams, atsisakyti galimybės dirbti į šalį atvykus pasinaudojant beviziu režimu ar su Šengeno viza.
Daugiau nei pusė lietuvių – prieš bet kokį karių siuntimą į Ukrainą – BNS/VILMORUS APKLAUSA
Reaguodami į Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pasvarstymus apie galimą Vakarų šalių karių siuntimą į Ukrainą, daugiau nei pusė šalies gyventojų pasisako prieš bet kokį Lietuvos pajėgų dislokavimą Rusijos invazijai besipriešinančioje šalyje, rodo BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.
Sociologinio tyrimo duomenimis, beveik 56 proc. respondentų karių siuntimui nepritaria, apie 15 proc. – pritaria, tačiau tik tokiu atveju, jei tą darytų ir sąjungininkai, dar panašiai tiek – pasisako už karių siuntimą, tačiau tik tam, jog būtų apmokyti ukrainiečiai.
Lietuvos pajėgų dalyvavimą kariniuose veiksmuose Ukrainoje palaiko 3,5 proc. apklaustųjų.
Mažiausiai karių siuntimui nepritaria aukštesnio išsilavinimo, miestų gyventojai – atitinkamai 44 ir 48 procentai.
Labiausiai karių siuntimą palaiko valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos rinkėjai. Už karių siuntimą drauge su sąjungininkais pasisako 32,4 proc. už konservatorius balsuojančių respondentų, tuo metu karių siuntimui priešinasi 25,7 proc. šios partijos šalininkų.
Kalbėdamas apie Vakarų šalių paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai, E. Macronas vasario pabaigoje pareiškė neatmetantis galimybės ateityje siųsti sąjungininkų karius į užpultą šalį.
Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė. Tuo metu Lietuvos pareigūnai teigė svarstantys galimybę į Ukrainą siųsti karių, kad šie apmokytų ukrainiečius, tačiau kol kas pagrindiniu prioritetu išlieka parama ginklais ir amunicija.
Vartotojams kiek mažėja elektros kainos, dujų – labiau
Vasarį energetikos rinkos reguliuotojui patvirtinus naujus tarifus, nuo balandžio elektros kaina visiems vartotojams mažėja apie pusę cento už kilovatvalandę (kWh).
Tuo metu gamtinės dujos pinga 19–30 proc., arba 24 centais už kubinį metrą.
Anot Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), reguliuojama elektros kainos dalis mažinama sausį pakoregavus „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) paslaugų tarifus, kurie yra viena iš galutinės kainos dedamųjų. Šie tarifai mažėja dėl naujo vartotojų permokos ESO grąžinimo grafiko.
Vien visuomeninė elektros kaina, kurią moka nepriklausomo tiekėjo nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, vidutinės įtampos tinkluose nuo balandžio mažės 3,2 proc. iki 14,301 cento (su PVM), o žemos įtampos tinkluose – 2,05 proc. iki 20,978 cento.
Tuo metu gamtinių dujų kaina pirmajai vartotojų grupei – mažiausiai dujų (iki 300 kubinių metrų dujų per metus) suvartojantiems gyventojams – mažėja nuo 1,29 iki 1,05 euro (su PVM), antrai – besišildantiems namus (nuo 300 iki 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 83 iki 59 centų už kubą, o trečiajai (daugiau kaip 20 tūkst. kubinių metrų) – nuo 79 iki 55 centų.
Bendrovė „Ignitis“ anksčiau teigė, jog pagal prognozuojamus buitinių klientų vartojimo duomenis pirmos grupės vartotojams sąskaita mažėtų vidutiniškai 1 euru, o antros – 10 eurų.
VERT teigia, jog dujos pinga dėl mažesnių nei anksčiau prognozuota pirmo pusmečio dujų įsigijimo kainų.
Seime – iniciatyvos leisti sudaryti klases nesant minimalaus mokinių skaičiaus
Seime kelią skinasi iniciatyvos, kurios leistų sudaryti mokyklose klases, net jei jos nepasiekia minimalaus reikalavimo surinkti 21 mokinį.
Pagal gruodžio viduryje priimtą Vyriausybės nutarimą, vidurinio ugdymo programoje mažiausias mokinių skaičius klasėje gali būti 21.
Grupė parlamentarų pasiūlė papildyti Švietimo įstatymą nuostata, kad mokinių skaičius mokyklos klasėse gali neatitikti Vyriausybės nustatyto leidžiamo mažiausio mokinių skaičiaus iki 20 procentų ir ne daugiau kaip dvejus mokslo metus iš eilės.
Tokiu būdu įstatymo pataisos leistų susidaryti klasėms, kurioms trūksta iki keturių vaikų.
Pasak vieno iš projekto iniciatorių, „valstiečio“ Gintauto Kindurio, dvejų metų laikotarpis parodys, ar ateityje klasės atitiks reikalaujamą minimalų mokinių skaičių, o per tą laikotarpį savivaldybių tarybos priims sprendimus, kaip toliau šios mokyklos veiks – jungsis ar atidarys skyrius, kuriuos sudaryti užtenka ir 12 mokinių.
„Toks pakeitimas anksčiau laiko nestabdys tų mokyklų, kurios, atsižvelgiant į mokinių skaičių mokykloje, dar turi potencialo toliau vykdyti veiklą, o kartu suteiks papildomo laiko savivaldybių taryboms ir, žinoma, mokyklų bendruomenėms priimti tinkamiausius sprendimus“, – šią savaitę Seime pristatydamas projektą kalbėjo G. Kindurys.
Prieš tokį pasiūlymą pasisakė Laisvės frakcijos atstovas Artūras Žukauskas.
„Mes turime situaciją, kai žmonės neperskaitė Vyriausybės nutarimo visų punktų ir, pamatę tiktai tame nutarime skaičių 21, teikia siūlymus“, – sakė parlamentaras.
„Laisviečio“ teigimu, Vyriausybės nutarimas suteikia savivaldybėms daugybę variantų, kaip spręsti mokinių trūkumo klasėse problemas.
„Rekomenduojama būtent kurti jungtines mokyklas, kur galimas klasių, veikiančių skirtingose vietose, sujungimas. Rekomenduojama kaip opciją kurti filialus ir padalinius, taip pat yra viena galimybė kurti, sudaryti kelių mokyklų jungtinės veiklos sutartį, kad jos laikinai, kaip čia buvo minima, galėtų tą problemą spręsti, kai trūksta kelių mokinių“, – kalbėjo A. Žukauskas.
Po pateikimo šiam projektui pritarta. Parlamentarai taip pat pritarė kitai panašiai iniciatyvai, kurią Seime pristatė Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narė Vilija Targamadzė.
Ja numatoma sudaryti galimybę savivaldybėms tarybų sprendimu leisti formuoti III ir IV gimnazijų klases, jeigu nėra 21 mokinio klasėje, bet mokinių skaičius pagrindinio ugdymo antrosios dalies – I ir II gimnazijos – klasėse atitinka arba viršija mažiausią leidžiamą mokinių skaičių.
Abi iniciatyvos į Seimo posėdžių salę svarstymui turėtų grįžti gegužės 7 dieną.
Kultūros paminklais siūloma skelbti J. Žemaičio vadavietę, Kalniškės mūšio vietą
Kultūros ministerija siūlo kultūros paminklais paskelbti dešimt objektų, daugiausia susijusių su pokariu vykusia partizanų kova.
„Nutarimo projektu siekiama, kad moderniosios Lietuvos istorijai reikšmingiausi kultūros paveldo objektai būtų aktualizuojami ir prieinami visuomenės lankymui, tarnautų kultūros, laisvės kovų istorijos pažinimo reikmėms“, – teigiama kultūros viceministro Rimanto Mikaičio pasirašytame teikime.
Anot jo, šių objektų valdytojai įgytų teisę teikti paraišką tvarkybos darbų prioritetiniam finansavimui gauti.
Kultūros paminklu siūloma pripažinti Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio tarybos prezidiumo pirmininko generolo Jono ŽemaičioVytauto vadavietę Jurbarko rajone, Pavidaujo I kaime.
J. Žemaičio-Vytauto vadavietė šioje vietoje įkurta 1951 metais. Čia įrengtame bunkeryje 1951–1953 metais jis slėpėsi, dirbo, vadovavo Lietuvos partizanų sąjūdžiui. 1953 metų gegužės 30 dieną išdavus vadavietę, į bunkerį įmetus specialiąją granatą su paralyžiuojančiomis dujomis, J. Žemaitis-Vytautas buvo suimtas.
Paminklu ketinama pripažinti ir Lietuvos partizanų Kalniškės mūšio vietos kompleksą bei ten esantį partizanų kapą Lazdijų rajone, Gudeliškės kaime.
Kalniškės mūšis įvyko 1945 metų gegužės 16 dieną. Tai vienas didžiausių ir nuožmiausių lietuvių rezistencinės kovos mūšių. Jame prieš keliskart didesnes NKVD kariuomenės pajėgas kovojo apie 60–100 Lietuvos partizanų. Mūšyje žuvo 44 partizanai.
Į kultūros paminklų sąrašą taip pat norima įtraukti Lietuvos partizanų kautynių ir žūties vietą Kelmės rajone, Virtukų kaime, Pietų Lietuvos partizanų srities vadavietę ir Pietų Lietuvos srities vado Sergijaus Staniškio-Lito, Vilties žūties vietą Prienų rajone, Naravų kaime, Dainavos apygardos partizanų vadavietę Varėnos rajone, Vilkiautinio kaime, Labanoro mūšio partizanų kapus Švenčionių rajone, Cirkliškio kaime.
Projekte yra ir siūlymas paminklais paskelbti 1830–1831 metų sukilimo būrio vado Vincento Matuševičiaus kapą Kaišiadorių rajone, knygnešio, bibliografo Stanislovo Didžiulio kapą Anykščių rajone, knygnešio, publicisto Jurgio Bielinio kapą Biržų rajone, Rainių kankinių kapą Telšiuose.
Pagal įstatymą, nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus ir vietoves kultūros paminklais ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai, skelbia Vyriausybė.
Už beveik 260 tūkst. eurų kviečių pardavęs ūkininkas negavo pinigų
Raseinių rajono ūkininkas pareigūnams pranešė nukentėjęs nuo sukčių.
Kaip skelbia Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, Raseinių rajone įmonė pagal 2022 metų dvi pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas balandį ir lapkritį, iš 56-erių ūkininko apgaule įgijo kviečių.
Jų vertė apie 260 tūkst. eurų. Ūkininkas atsiskaitymo už kviečius nesulaukė.
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Beveik tris ketvirtadalius šios sumos jie investavo į finansinį turtą, penktadalį – į kitą turtą.
„Gyventojų vartojimo ir pajamų raidos per pandemiją ir po jos palyginimas su tendencijomis, buvusiomis prieš pandemiją, rodo, kad 2020–2021 metais Lietuvos gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų“, – pranešime sakė LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas.
Jo teigimu, rodiklis, parodantis, kokios dalies pajamų namų ūkiai neišleidžia vartojimui, 2020–2021-aisiais buvo tris–penkis kartus didesnis už istorinį vidurkį.
1995–2019 metais gyventojai vidutiniškai nesuvartodavo šiek tiek daugiau nei 3 proc., 2020 metais – iki 14,5 proc., o 2021 metais – 10,9 proc. uždirbtų pajamų. Tik 2022 metais, kai ekonomika vėl patyrė naujų iššūkių, rodiklis sumažėjo iki 4,8 proc.
LB atstovo teigimu, didžiąją dalį per pandemiją sukauptų papildomų santaupų gyventojai skyrė finansiniam turtui įsigyti.
„Atlikta analizė rodo, kad pirmaisiais pandemijos metais Lietuvos namų ūkiai didžiąją dalį gautų papildomų santaupų kaupė kaip grynuosius pinigus ir indėlius arba jas investavo į finansinį turtą“, – nurodė D. Imbrasas.
Pasak jo, beveik trys ketvirtadaliai 6,2 mlrd. eurų papildomų santaupų investuota į finansinį turtą, penktadalis – į nefinansinį turtą.
V. Uspaskichas stabdo narystę Darbo partijoje, EP rinkimuose sąrašą ves V. Bukauskas
Viktoras Uspaskichas stabdo savo narystę Darbo partijoje ir neves partijos sąrašo Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Visgi „darbiečiai“ dalyvaus rinkimuose, pirmasis sąraše bus pirmininko pavaduotojas, parlamentaras Valentinas Bukauskas.
Tai po ketvirtadienį vykusio partijos tarybos posėdžio BNS pranešė partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
„(Viktoras – BNS) Uspaskichas sustabdė narystę partijoje, jo nebus kandidatų į Europos Parlamentą sąraše, nebus išvis tarp kandidatų. Sąrašą ves pirmasis mano pavaduotojas, frakcijos narys Valentinas Bukauskas“, – sakė A. Mazuronis.
Pasak jo, „darbiečiai“ apsisprendė dalyvauti EP rinkimuose „po ilgų ir intensyvių diskusijų“.
A. Mazuronio teigimu, daugiau sprendimų partijos taryba kol kas nepriėmė, laukiama tolesnių teisėsaugos tyrimo išvadų.
„Šiai dienai kažkokius sprendimus priimti yra per mažai informacijos, reikia šiek tiek palaukti ir iš teisėsaugos sulaukti daugiau informacijos tam, kad būtų galima svarstyti, ką mes toliau darome ir kur toliau judame“, – teigė partijos pirmininkas.
Partijos pirmininko pavaduotojas, „darbiečių“ frakcijos Seime narys Viktoras Fiodorovas anksčiau ketvirtadienį svarstė, kad partijai „galbūt laikas pasileisti“. A. Mazuronio teigimu, šis siūlymas tarybos posėdyje nesvarstytas.
Pasak „darbiečių“ lyderio, kol kas nėra priimtas sprendimas dėl dalyvavimo Seimo rinkimuose.
„Dėl Seimo (rinkimų – BNS) mes nediskutavome, ankstokai šiek tiek. Diskutavome pagrinde apie EP rinkimus, kaip čia elgtis su sąrašo lyderiu, su jo naryste partijoje ir kitais dalykais“, – teigė A. Mazuronis.
Partijos pirmininkas taip pat nekeičia pozicijos ir dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.
„Visą laiką sakiau, kad žmonės surinko daug parašų, būtų tiesiog negražu (nedalyvauti – BNS) tų žmonių atžvilgiu, kurie rinko, įkalbinėjo, prašė žmonių pasirašyti“, – kalbėjo A. Mazuronis.
Jis trečiadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė beveik 26 tūkst. kandidatūrą remiančių rinkėjų parašų. VRK duomenimis, surinkti 22 842 parašai rinkimų lapuose, dar 3085 rinkėjai pasirašė elektroniniu būdu.
Europos prokuratūra atlieka tyrimą, kurio metu teisėsauga atliko procesinius veiksmus „darbiečių“ būstinėje Vilniuje.
A. Mazuronis trečiadienį teigė, kad tyrimas susijęs su buvusios partijos vadovybės veikla EP. Vienintelis Darbo partijos atstovas EP yra jos įkūrėjas, garbės pirmininkas V. Uspaskichas. Jis taip pat šiemet turėjo vesti partiją į Europos Parlamento rinkimus.
„Darbiečių“ lyderis sakė, kad tyrimas nėra susijęs „su kuo nors iš dabartinės partijos vadovybės arba kokias nors pareigas šiuo metu partijoje einančių asmenų“.
Jis V. Uspaskicho pavardės neįvardijo, tačiau netiesiogiai leido suprasti, jog tyrimas atliekamas dėl partijos įkūrėjo veiklos.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją