Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
LEA: liepą elektros kaina pakilo 7 proc.
Vidutinė elektros energijos kaina liepos mėnesį, lyginant su birželiu, pakilo 7 proc. ir siekė 0,098 Eur/kWh be PVM.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, per savaitę 24 mėn. fiksuotos kainos tarifus visi nepriklausomi tiekėjai didino ir mažino 1 proc. ribose. 12 mėn. fiksuotos kainos tarifų vienas nepriklausomas tiekėjas nekeitė, kiti du tiekėjai juos sumažino 3–5 procentais.
Nefiksuotos kainos planų vidutinė kaina liepos mėnesį siekė 0,246 Eur/kWh – ji buvo 3 proc. didesnė už tokių planų birželio mėnesio kainą, praneša LEA.
Agentūra informuoja, kad šiuo metu 3 mėn., 6 mėn. ir 18 mėn. energijos kainos fiksavimo laikotarpius siūlo po vieną tiekėją, o planus su 12 mėn. ir 24 mėn. fiksuota kaina – trys tiekėjai.
Lazdijuose savo tėvus nužudęs vyras prieš teismą nestos, jam rekomenduojamas gydymas
Lazdijuose abu savo tėvus nužudęs vyras negali būti teisiamas, nes negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, teismo ekspertai rekomenduoja jam skirti stacionarų stebėjimą specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Kaip skelbia prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Kauno apygardos teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo Lazdijų savivaldybės gyventojui, jis įtariamas nužudęs savo tėvą ir motiną.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikaltimas buvo įvykdytas vasario 24 d. Lazdijuose, per tarpusavio konfliktą.
Per tyrimą kilus abejonių dėl įtariamojo psichinės sveikatos, jam buvo skirta teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizė. Ją atlikę specialistai konstatavo, kad asmuo tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek dabar negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jam rekomenduojamas stacionarus stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis.
Gavusi šią ekspertų išvadą, Kauno apygardos prokuratūros prokurorė praeitą savaitę kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių minėtam asmeniui taikymo.
Prezidentūra: tikimės, kad K. Starkevičus pagerins valdžios dialogą su ūkininkais, sumažins administracinę naštą jiems
Naujasis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius per likusią kadenciją galėtų pagerinti dialogą su žemdirbiais, sumažinti administracinę naštą ūkininkams bei įsteigti priemones rinkos svyravimams švelninti, teigia prezidento vyriausias patarėjas Ramūnas Dilba. Jis tvirtino, kad jau yra pavyzdžių, kai vėlyvas ministrų pakeitimas šioje Vyriausybėje davė gerų rezultatų.
„Ypač sudėtingu laikotarpiu žemdirbiams būtų aktualu biurokratijos ir administracinės naštos mažinimas. Ir šios problemos gali būti sprendžiamos ministro lygmenyje, nes daug administravimo tvarkų patvirtinamos būtent jo įsakymais“, – antradienį „Žinių radijui“ kalbėjo R. Dilba.
„Yra darbai, kurie buvo vykdomi, bet jiems reikia papildomos energijos. Vienas iš jų yra trumpų maisto grandinių įgyvendinimas, šis mechanizmas labai svarbus kaimo gyvybingumui. Tada yra melioracijos fondo įstatymo projektas, kurį būtų naudinga Seime išdiskutuoti dar šį rudenį. Taip pat yra ilgalaikės priemonės rinkos svyravimui švelninti. Tai čia būtų kalba ir apie savitarpio pagalbos fondą“, – komentavo jis.
Nors žemdirbių atstovai tikisi, kad K. Starkevičiaus tapimas žemės ūkio ministru atneš tokį patį teigiamą poveikį kaip krašto apsaugos sričiai turėjo Laurynas Kasčiūnas, prezidento patarėjas nemano, jog reiktų lyginti šiuos politikus.
Ministrui K. Starkevičiui užsiminus, kad dar rudens Seimo sesijoje būtų galima apsvarstyti bendrą partijų susitarimą dėl žemės ūkio krypties, R. Dilba teigia, kad jei tai pagerintų bendravimą su žemdirbiais – Prezidentūra palaikytų iniciatyvą.
„Jeigu tai iš tikrųjų skatina dialogą su žemdirbių bendruomene, prezidentas tokią iniciatyvą palaikytų. Tai suteiktų galimybę politikams ir žemdirbių bendruomenei kalbėtis apie prioritetus“, – sakė R. Dilba.
„Akivaizdu, tokio susitarimo siekis neturėtų atkreipti dėmesį į save nesprendžiant kitų problemų“, – įspėjo patarėjas.
Naujajam žemės ūkio ministrui norint pakeisti viceministrų komandą, prezidento patarėjas tikisi, kad tai bus žmonės, susipažinę su ūkininkų bendruomene.
„Ministras kalbėjo apie komandos pakeitimą. Tai čia turbūt iš tikrųjų laukia pokalbis su premjere apie komandos formavimą. Tačiau galbūt tai bus žmonės, įsigilinę į žemdirbių bendruomenės problemas“, – teigė jis.
Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties. Šalies vadovas patvirtino dviejų naujų ministrų – Kazio Starkevičiaus ir Aurimo Pečkausko – kandidatūras.
Atnaujintos Vyriausybės sudėtį prezidentui premjerė Ingrida Šimonytė pateikė praėjusį penktadienį. Vyriausybės vadovė keičia du kabineto narius – žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Į šiuos postus atitinkamai pateikė dabartinio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką, konservatorių K. Starkevičių bei sveikatos viceministrą A. Pečkauską. Kitose ministerijose pokyčių nėra – pateiktos tvirtinti tų pačių ministrų pavardės.
Prezidentūra jau anksčiau leido suprasti, kad labiausiai abejojama žemės ūkio ministro K. Navicko ateitimi Vyriausybėje. Pastarosiomis savaitėmis kritikos žerta ir sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atžvilgiu. Visgi, pats prezidentas konkrečių pavardžių viešai neįvardijo.
Savo ruožtu I. Šimonytė teigė keičiamiems ministrams neturinti jokių priekaištų, tačiau sprendimus priėmė, siekiant „konstruktyvaus Vyriausybės darbo“.
Ministro pareigas paliekantis A. Dulkys: atėjome į rinkiminį tango, o jis yra šokamas dviese
Darbą baigiantis ministras Arūnas Dulkys remia premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą pakeisti jį dabartiniu viceministru Aurimu Pečkausku. A. Dulkys vaizdžiai sako, jog įžengus į „rinkiminio tango“ laikotarpį, svarbu, kad šokantieji „gerai sutartų“, o Vyriausybės komanda galėtų tęsti darbus konstruktyviai.
„Visų pirma, norėčiau padėkoti šalies premjerei už pasitikėjimą, už kvietimą dirbti tikrai labai sudėtingu pandemijos metu. Kai supranti, kiek šitame pasaulyje siaučia beprasmybės, tai tikrai labai ačiū jai už tuos metus, kurie tikrai yra labai labai prasmingi“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM) surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.
„Bet pandemija ir kitos krizės traukiasi, atėjome į rinkiminį tango. O tango, žinote, yra šokamas dviese, reikia, kad ten labai gerai visi šokantys sutartų. Tai pritariu premjerės sprendimams ir vardan valstybės interesų, viešojo intereso, man atrodo, yra svarbiausia, kad toliau ta Vyriausybės komanda būtų tokia, kad galėtų pratęsti tą likusį laiką labiau konstruktyviu žingsniu“, – pridūrė jis.
A. Dulkys dėkojo ir šalies vadovui Gitanui Nausėdai – ypač dėl paramos sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformai.
„Esu dėkingas, kad antrais kadencijos metais jis palaikė ir pasirašė absoliučiai visus mūsų teiktus sveikatos reformų įstatymo projektus. Vėliau – ačiū, kad nuosekliai laikėsi tos linijos ir niekada nesuabejojo, visą laiką agitavo už pokyčius. Esu dėkingas, kad šiandien, kada keičiasi ministrai, mes turime tvirtą žinutę, kad reformų turinyje nebus nė vieno pokyčio, kad pokyčiai ir reformos, perduodamos į labai patikimas rankas“, – dėkojo A. Dulkys.
Jis taip pat džiaugėsi, jog prezidentui tiko ir jo paties premjerei pasiūlytas kandidatas į naujuosius SAM vadovus.
„Esu dėkingas, kad mano premjerei rekomenduotas kandidatas, mano rekomenduotas Aurimas (Pečkauskas – ELTA), mano kolega, mano bendražygis – kad patiko ir šalies prezidentui. Nejučia tai tampa tokia kaip ir gražia tradicija, kai šalies vadovas ieško man pakaitos, visą laiką ją randa mano suformuotose komandose. Taip buvo ir Valstybės kontrolėje, kai pasirinko būtent mano komandos žmogų, taip pat mano pavaduotoją. Tai vertinu taip pat kaip tam tikrą darbo įvertinimą“, – sakė buvęs ministras.
Savo ruožtu naujajam ministrui A. Dulkys linkėjo nepamiršti, kad „politika yra žaidimas“.
„Mano palinkėjimas Aurimui – stuburo, tvirtumo, supratimo, kad politika yra žaidimas. Netgi sakymas, kad mes nežaidžiame politinių žaidimų, taip pat yra politinio žaidimo dalis“, – sakė buvęs SAM vadovas.
Visgi, A. Dulkys aiškiai negalėjo atsakyti, kas galiausiai lėmė, jog Ingrida Šimonytė nutarė jį Ministrų kabinete pakeisti. Anot politiko, pastaruosius kelis mėnesius viešojoje edvėje netrūko diskusijų dėl pokyčių Vyriausybėje. Tačiau, tęsė jis, debatas buvo abstraktus ir be jokių realių faktų.
„Su kiekviena diena pradėjo vis mažiau darytis aišku, kas čia ką ir kodėl keičia. Nes jokios reformos nestabdomos, nėra įvardyta nė vieno ministro įsakymo, nė vieno Vyriausybės nutarimo, nė vieno įstatymo, kuris būtų pasakytas, kad būtų klaidingas, kad jį reikia keisti, kad reikia kažką su tuo daryti“, – sakė jis.
„Mano nuomone, tas užsitęsęs kalbėjimas be faktų, jis pradėjo kurti temas apie asmeniškumus, apie kaprizus, apie kažkokias net sąmokslo teorijas. Jau mane pasiekia žinios, kad gal čia yra kerštas dėl to, kad įdarbinau pranešėją Tomą Gailių. Jeigu mes taip toliau tęsime, aš nežinau, kur mes nueisime toliau“, – akcentavo A. Dulkys.
Todėl buvęs ministras pakartojo remiantis I. Šimonytės sprendimą su juo atsisveikinti.
„Premjerės teisingas šachmatų ėjimas – juk čia yra politika, aš esu politikas ir savo buvimu turiu padėti, o ne trukdyti sklandiems procesams. Tai palikime tuos atsakymus politologams. Gal istorija vėliau kažkokius dalykus išgrynins. Aš asmeniškai taip pat negaliu to komentuoti, aš juk nematau visos šachmatų lentos“, – dėstė A. Dulkys.
Buvęs SAM vadovas nesileido į diskusijas ir dėl to, ar jam žerta prezidento kritika ir Vyriausybės vadovės sprendimas nebuvo susiję su asmeninėmis įtampomis tarp jo ir šalies vadovo.
„Nekomentuosiu jokių istorijų. Šiandien tą, ką aš pasakiau, aš norėjau kaip tik pasakyti, kad, kai mes nekalbame faktais ir įsiveliame į kažkokius tokius abstrakčius (pasakymus – ELTA), kartais pradedi jaustis kaip tarybinėje Lietuvoje, kur sovietinis milicininkas sustabdydavo ir kabinėjasi ir žmogus negali suprasti, kodėl prie jo kabinėjasi“, – dėstė A. Dulkys.
Pareigas paliekantis A. Dulkys negailėjo padėkų ir visai medikų bendruomenei. Anot jo, gydytojai susidūrė su itin sudėtingu laikotarpiu, kai teko valdyti COVID-19 pandemiją, o vėliau – imtis sveikatos reformos pokyčių.
„Na, drįsčiau manyti, kad per pastarąjį dešimtmetį tai tikri revoliuciniai pokyčiai. Na, bet istorija žino, kad tam tikrame etape revoliucija suvalgo savo vaikus. Tai dėl to nepergyvenu, ta kaina mane tenkina, nes turime labai aiškią žinutę, kad visi pokyčiai bus tęsiami“, – pakartojo jis.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienio vakarą pasirašė dekretą dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties. Šalies vadovas patvirtino dviejų naujų ministrų – Kazio Starkevičiaus ir Aurimo Pečkausko – kandidatūras. Pastarieji dar turės prisiekti Seime.
Atnaujintos Vyriausybės sudėtį prezidentui premjerė Ingrida Šimonytė pateikė praėjusį penktadienį. Vyriausybės vadovė keičia du kabineto narius – žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį.
Ministrų kabinetas yra sudaromas ir tvirtinamas iš naujo po to, kai Vyriausybė grąžino įgaliojimus naujai išrinktam prisiekusiam prezidentui.
Kaip numato įstatymas, ministrus, premjero teikimu, skiria ir atleidžia šalies vadovas.
L. Kasčiūnas: į karo komendantūras užsiregistravo apie 4,8 tūkst. gyventojų
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas teigia, kad į karo komendantūras užsiregistravo apie 4,8 tūkst. gyventojų. Pasak jo, kitą savaitę šis skaičius turėtų siekti 5 tūkst.
„Vakar dienos duomenimis, turime 4,8 tūkst. užsiregistravusiųjų. Esu tikras, kad kitą savaitę perkopsime 5 tūkst. kartelę. Tiek, kiek ir prognozavau“, – antradienį LRT radijui teigė L. Kasčiūnas.
Ministras primena, kad į komendantinius vienetus bus įtraukiami ir parengimą turintys komendantiniai šauliai, parengtojo rezervo kariai.
„Be jokios abejonės, į komendantūras jungsis ir komendantiniai šauliai. Jie jau daug metų ruošiasi komendantinėms funkcijoms: kovai su diversinėmis grupėmis, objektų apsaugai, viešo saugumo užtikrinimui, tačiau iki šiol neturėjo vietos gynybos planuose. Dabar jie tą vietą turės komendantūrose“, – dėstė L. Kasčiūnas.
„Trečiasis ramstis – parengtasis rezervas. Tai yra apie 80 tūkst. Lietuvos piliečių, kurie tarnavo kariuomenėje anksčiau nei prieš 10–15 metų. Iki šiol su jais nebuvo dirbama“, – pridūrė jis.
Anot ministro, rugsėjį atlikus užsiregistravusiųjų tikrinimą, karinis rengimas bus pradėtas šių metų spalį.
„Rugsėjį bus iššūkis patikrinti, ar tie žmonės, kurie prisiregistravo, nepriklauso aktyviam rezervui, nėra profesionalūs kariai, nepriklauso komendantiniams šauliams. Spalį jau pradėsime karinį rengimą“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra nurodžiusi, jog užsiregistravę asmenys į pratybas karo komendantūrų karinių vienetų sudėtyje bus kviečiami nuo 3 iki 10 dienų per metus. Pratybų metu ketinama užtikrinti aprūpinimą ginkluote ir ekipuote.
Karo atveju piliečiai, įtraukti į komendantūrų sąrašus ir įgiję karinių įgūdžių, padės ginti savo miestelį ar rajoną, saugos gyvenamojoje aplinkoje esančius svarbius objektus, kontrolės postus, užtikrins komendanto valandos laikymosi taisykles, dalyvaus turto rekvizicijos procese, stebės aplinką, kovos su nelegaliomis ginkluotomis grupėmis ar atliks kitas Lietuvos kariuomenės pavestas užduotis.
Taikos metu komendantiniai vienetai bus užpildyti profesinės karo tarnybos kariais, priskirtais parengto rezervo karo prievolininkais, Lietuvos šaulių sąjungos komendantiniais šauliais ir pilietiškais asmenimis. Taikos metu jų karinį rengimą užtikrins Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP).
Planuojama, kad karinis rengimas karo komendantūrų kariniuose vienetuose bus pradėtas spalio mėnesį.
Prezidentas G. Nausėda pasirašė dekretą dėl naujo Ministrų kabineto
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė dekretą dėl atnaujintos Vyriausybės sudėties. Šalies vadovas patvirtino dviejų naujų ministrų – Kazio Starkevičiaus ir Aurimo Pečkausko – kandidatūras.
Atnaujintos Vyriausybės sudėtį prezidentui premjerė Ingrida Šimonytė pateikė praėjusį penktadienį. Vyriausybės vadovė keičia du kabineto narius – žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką ir sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Į šiuos postus atitinkamai pateikė dabartinio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką, konservatorių K. Starkevičių bei sveikatos viceministrą A. Pečkauską. Kitose ministerijose pokyčių nėra – pateiktos tvirtinti tų pačių ministrų pavardės.
Prezidentūra jau anksčiau leido suprasti, kad labiausiai abejojama žemės ūkio ministro K. Navicko ateitimi Vyriausybėje. Pastarosiomis savaitėmis kritikos žerta ir sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atžvilgiu. Visgi, pats prezidentas konkrečių pavardžių viešai neįvardijo.
Savo ruožtu I. Šimonytė teigė keičiamiems ministrams neturinti jokių priekaištų, tačiau sprendimus priėmė, siekiant „konstruktyvaus Vyriausybės darbo“.
Prieš pasirašydamas dekretą, G. Nausėda pirmadienio vakarą susitiko su kandidatais į ministrus K. Starkevičiumi ir A. Pečkausku. Kaip teigiama išplatintame pranešime, šalies vadovas pabrėžė, jog, nors laiko iki Vyriausybės kadencijos pabaigos liko nedaug, norint dar tikrai galima nuveikti svarbių darbų.
Prezidentūros teigimu, šalies vadovas tikisi, jog tapęs ministru A. Pečkauskas imsis papildomų priemonių dėl eilių pas sveikatos priežiūros specialistus mažinimo, skirs daugiau dėmesio sveikatos reformai savivaldybėse. G. Nausėda taip pat naujajam ministrui akcentavo, kad reikia stiprinti sveikatos apsaugos lėšų naudojimo kontrolę, įvardijo būtinybę priimti sprendimus dėl sudėtingos vaikų ir jaunimo priklausomybių nuo narkotinių ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų gydymo situacijos regionuose. Taip pat viliamasi, kad naujasis Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovas priims sprendimus dėl inovatyvių vaistų kompensavimo procedūrų ir jų trukmės pokyčių, o rengiant kitų metų valstybės biudžetą ieškos finansavimo sprendimų inovatyvių vaistų prieinamumui retomis ligomis sergantiems, onkologiniams ligoniams didinti.
Tuo metu naujam žemės ūkio ministrui šalies vadovas pabrėžė poreikį gerinti dialogą su žemdirbių bendruomene, įtraukiant ir smulkiems, vidutiniams, šeimos ūkiams atstovaujančias bendruomenes. Prezidentas įvardijo lūkestį aktyviai dalyvauti Europos Sąjungos (ES) lygmens diskusijose dėl žemės ūkio sektoriaus perspektyvų, akcentavo, kad reikia mažinti biurokratinę naštą žemės ūkio sektoriuje. Šalies vadovas viliasi, kad K. Starkevičius taip pat baigs kitus Vyriausybės programoje numatytus darbus ir tinkamai pasirengs deryboms dėl valstybės biudžeto.
Naujai paskirti ministrai dar turės prisiekti Seime.
Ministrų kabinetas yra sudaromas ir tvirtinamas iš naujo po to, kai Vyriausybė grąžino įgaliojimus naujai išrinktam prisiekusiam prezidentui.
Kaip numato įstatymas, ministrus, premjero teikimu, skiria ir atleidžia šalies vadovas.
Higienos institutas: Lietuvoje pernai mirė 5,9 tūkst. asmenų mažiau nei 2022-aisiais
Higienos institutas (HI) informuoja, kad pernai Lietuvoje mirė beveik 5,9 tūkst. asmenų mažiau negu 2022 metais.
HI skaičiavimais, pernai Lietuvoje mirė 37 005 žmonės. Tai reiškia, kad 2023-aisiais 100 000 gyventojų teko beveik 1 289 mirusieji, tuo metu 2022 metais tam pačiam skaičiui gyventojų teko kone 1 515 mirusiųjų.
Kaip rodo HI duomenys, keturios dažniausios mirties priežastys: kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė daugiau nei 82 proc. visų mirties priežasčių.
2023 m. mirė 8 265 darbingo amžiaus gyventojai. Tai sudarė daugiau nei penktadalį visų mirusiųjų, nurodoma pranešime.
Lietuvos draudimas: didžiausios šiais metais audros padaryti nuostoliai jau siekia 4,23 MLN. eurų
Praeitą savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš kurių 40 proc. jau sureguliuota, atlyginant nuostolius klientams.
Draudimo ekspertai pabrėžia, ateityje tokių audrų gali pasitaikyti dažniau, o savo turtą gyventojai bent iš dalies gali dar labiau apsaugoti.
„Kaip pastebime, gamta kiekvienais metais darosi vis negailestingesnė, tad tokių rekordinių audrų ateityje gali būti tik daugiau: praėjusiais metais rugpjūčio pradžioje per vidurio ir šiaurės Lietuvą praskriejusi audra vien mūsų bendrovės būsto draudimo klientams padarė nuostolių už 9,5 mln. eurų, o prieš savaitę visą Lietuvą palietusi audra jau pridarė nuostolių už 4,23 mln. eurų ir tai, panašu, dar ne pabaiga“, − aiškina „Lietuvos draudimo“ Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.
Draudimo ekspertas išskiria, kad dažniausiai pastebimi audros padariniai, tai vėjo nulaužti medžiai ir išvartyti kiemuose esantys daiktai. Taip pat stichijos sugadinti pastatų stogai, sienos, išdaužyti langai, saulės elektrinės, šiltnamiai.
Taip pat fiksuojama, kad per išorines pastatų konstrukcijas ir nesandarias jungtis prabėga vanduo, kuris apsemia pastatus, rūsius, buitinę techniką. O audros sukelti elektros įtampos svyravimai sugadina elektroninę pastatų įrangą, televizorius, modemus kitą įrangą.
Pasak eksperto, gyventojai gali bent kiek sumažinti nuostolius, patiriamus audrų metu, pasirūpindami savo turtu.
„Kai kurių žalų galima išvengti tikrai nesudėtingai – prieš audrą automobilį įvaryti į garažą, iš lauko į vidų susinešti daiktus, kuriuos vėjas gali išnešioti. Taip išvengsite ir tų daiktų sugadinimo, ir galimų langų dūžių, nes pasitaiko atvejų, kai, tarkim, lauke stovinti kepsninė stipraus vėjo nešama pataiko būtent į langą. Žalų pastatų konstrukcijoms išvengti jau sudėtingiau, čia jau reikėtų prieš kiekvieną vasaros sezoną padaryti stogų ir pastato konstrukcijų reviziją bei pasirūpinti jų kokybe“, – patarimais dalinasi specialistas.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys, gamtos jėgų sukeliamų žalų gyventojų turtui dažnis ir bendra išmokų suma kasmet didėja. Per trejus pastaruosius metus gamtos stichijų sukeltų žalų skaičius išaugo 75 proc., ir 2023 m. jis siekė daugiau nei 12 tūkst. atvejų.
Patyrusiems žalą gyventojams „Lietuvos draudimo“ ekspertas pataria pirmiausia kviesti avarines tarnybas ir, jei yra galimybė – stengtis mažinti nuostolį. Patyrus žalą, reikia nufotografuoti sugadinimus ir kreiptis į savo draudimo bendrovę.
2024 m. antrąjį ketvirtį nedarbo lygis sudarė 6,9 proc.
Nedarbo lygis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 6,9 proc. ir, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, sumažėjo 1,3 procentinio punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. Palyginus su 2023 m. antruoju ketvirčiu, nedarbo lygis padidėjo 1 procentiniu punktu.
Vyrų nedarbo lygis 2024 m. antrąjį ketvirtį buvo 7,6 proc., moterų – 6,3 proc. Jaunimo (15–24 metų amžiaus) nedarbo lygis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 16,9 proc., per ketvirtį jis padidėjo 2,3 procentinio punkto, per metus – 8,4 procentinio punkto.
Ilgalaikio nedarbo lygis per ketvirtį sumažėjo 0,5 procentinio punkto ir 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 1,9 proc., palyginti su atitinkamu 2023 m. laikotarpiu, jis sumažėjo 0,1 procentinio punkto.
2024 m. antrąjį ketvirtį buvo 109,6 tūkst. 15–74 metų amžiaus bedarbių, iš jų 15–24 metų amžiaus – 17,5 tūkst. Per ketvirtį bedarbių skaičius sumažėjo 17,6 tūkst. Ilgalaikių bedarbių 2024 m. antrąjį ketvirtį buvo 29,8 tūkst., arba 27,2 proc. visų bedarbių. Per ketvirtį ilgalaikių bedarbių skaičius sumažėjo 7,5 tūkst., per metus – 1,1 tūkst.
15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 74,2 proc., per ketvirtį jis padidėjo 2 proc., per metus – 0,4 procentinio punkto. Šios amžiaus grupės moterų užimtumo lygis buvo 1,7 procentinio punkto žemesnis už vyrų užimtumo lygį (atitinkamai 73,3 ir 75 proc.).
Jaunimo (15–24 metų amžiaus) užimtumo lygis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 31,2 proc., per ketvirtį padidėjo 2 procentiniais punktais, per metus – 1,2 procentinio punkto. 55–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį padidėjo 2 procentiniais punktais ir 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 70,1 proc.
2024 m. antrąjį ketvirtį darbo jėgai priskiriamų asmenų buvo 1 mln. 581,2 tūkst., palyginti su 2024 m. pirmuoju ketvirčiu, tokių asmenų skaičius padidėjo 21 tūkst.
Šių metų antrąjį ketvirtį dirbo ar turėjo darbą 1 mln. 471,6 tūkst. gyventojų. Per ketvirtį užimtų gyventojų skaičius padidėjo 38,6 tūkst., per metus – 26,7 tūkst.
2024 m. antrąjį ketvirtį buvo 896,9 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (60,1 proc.) – senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 16,1 proc. – besimokantis 15–24 metų amžiaus jaunimas.
Apklausa: daugiausia gyventojų premjeru matyti norėtų S. Skvernelį arba V. Blinkevičiūtę
Gyventojai norėtų, kad po spalį vyksiančių Seimo rinkimų Vyriausybei vadovautų Saulius Skvernelis arba Vilija Blinkevičiūtė, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.
Apklausos duomenimis, po 16 proc. gyventojų po Seimo rinkimų premjeru ar premjere matytų ministrų kabinetui jau vadovavusį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininką S. Skvernelį bei Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkę V. Blinkevičiūtę.
Vienodas skaičius respondentų – po 12 proc. – nurodė norintys, kad Vyriausybei vadovautų dabartinė premjerė Ingrida Šimonytė ir partijos „Nemuno aušra“ lyderis, buvęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
Nuo jo ir dabartinės premjerės apklausoje kiek atsilieka Širvintų rajono merė, Lietuvos regionų partijos narė Živilė Pinskuvienė. Ją ministrės pirmininkės pareigose norėtų matyti 10 proc. apklausos dalyvių.
Apklausos duomenimis, po 6 proc. respondentų nurodė, kad premjeru ar premjere norėtų matyti buvusį kandidatą į prezidentus Igną Vėgėlę bei dabartinę Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.
Mažiausiai apklaustųjų galimais premjerais mato Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininką Ramūną Karbauskį, prezidento rinkimuose dalyvavusį Eduardą Vaitkų bei socialdemokratą Gintautą Palucką.
Apklausa atlikta 2024 metų birželio 21–liepos 7 d. Jos metu apklausti 1 005 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni), tyrimas vyko 112 atrankos taškų.
Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.
ELTA primena, kad S. Skvernelis premjero pareigas jau ėjo 2016–2020 metais. Šiuo metu S. Skvernelis vadovauja Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, kurios rinkimų sąraše yra įrašytas pirmuoju numeriu. Jis yra patvirtinęs, kad sėkmės rinkimuose atveju imtųsi vėl vadovauti Vyriausybei.
Tuo metu LSDP lyderė V. Blinkevičiūtė nėra atsakiusi, ar laimėjus rinkimus, atsisakytų europarlamentarės mandato ir taptų premjere.
Seimo rinkimai vyks šių metų spalio 13 d.
Tyrimas: daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nežino, kur įgyti pirmosios pagalbos įgūdžių
Gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 54 proc. šalies gyventojų nurodo tikrai arba greičiausiai nežinantys, kur galėtų įgyti reikiamų žinių apie pirmosios pagalbos suteikimą.
Remiantis tyrimo rezultatais, tik 18 proc. lietuvių tikrai žino, kur reikėtų kreiptis, norint išmokti suteikti pirmąją pagalbą. Tuo metu kiek mažiau nei trečdalis apklaustųjų žino, tačiau nėra iki galo tikri, nurodoma pranešime.
Atlikto tyrimo duomenys rodo, jog 44 proc. šalies gyventojų norėdami įgyti pirmosios pagalbos įgūdžius pirmiausia kreiptųsi į valstybines sveikatos priežiūros įstaigas.
Dar 40 proc. – į nevyriausybines organizacijas, tokias kaip Lietuvos Raudonasis Kryžius, o maždaug penktadalis – į privačias sveikatos priežiūros įstaigas.
„Lietuvos draudimo“ inicijuotą reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1015 šalies gyventojų, priklausančių 18–75 metų amžiaus grupėms.
Parengta pagal ELTA ir „Dzūkų žinių“ informaciją