Lazdijų krašto muziejus į ateinančius metus žvelgia su ambicingais planais – siekiama ne tik išsaugoti krašto istoriją, bet ir pateikti ją šiuolaikiškai, patraukliai bei įtraukiai. Dėmesio sulauks knygnešystės tradicija, Steigiamojo Seimo narių atminimas, Emilijos Pliaterytės istorija, Veisiejų žydų paveldas ir artėjantis Lazdijų miesto 430 metų jubiliejus.
Rugsėjo pradžioje vykusiame Lazdijų rajono savivaldybės tarybos posėdyje pritarta penkiems Lazdijų krašto muziejaus parengtiems projektams, kuriuos ketinama teikti Lietuvos kultūros tarybai. Greta jų muziejus rengia ir kitus projektus, skirtus kultūros paveldo išsaugojimui bei aktualizavimui.
Lazdijų krašto muziejaus direktorė Viktorija Savukienė sako, kad šiemet, rengiant projektus finansavimui, prioritetas teikiamas svarbioms Lazdijų krašto istorijoms ir sukaktims. Muziejus siekia ne tik išsaugoti istorinius liudijimus, bet ir surasti būdų, kaip juos priartinti prie šiandienos žmogaus, suteikti galimybę ne tik sužinoti istoriją, bet ir patirti.
Pasak direktorės, viena svarbiausių artėjančių temų – 2027-ieji, kurie bus pasitinkami kaip Knygnešystės metai. Ta proga muziejus ketina naujai pažvelgti į Lazdijų krašto knygnešių istoriją. Planuojama atnaujinti edukaciją „Slapta mokykla“ ir papildyti ją įvairesnėmis patirtimis, kurios leistų lankytojams geriau suprasti, ką spaudos draudimo metai reiškė žmonėms, saugojusiems ir platinusiems lietuvišką žodį.
Kitas projektas skirtas keturiems iš Lazdijų krašto kilusiems Steigiamojo Seimo nariams – Mikui Bagdonui, Pranui Grėbliūnui, Juozui Volodkevičiui ir Zigmui Pranui Starkui. Muziejus siekia, kad jų indėlis kuriant nepriklausomos Lietuvos demokratinius pamatus būtų deramai įamžintas ir gimtajame krašte. Šių asmenybių atminimui prie Laisvės kovų muziejaus planuojama sukurti memorialinį meno objektą.
Nemažai dėmesio ketinama skirti ir Emilijos Pliaterytės istorijai Kapčiamiestyje. Jos atmintis šiame krašte iki šiol gyva daugelyje vietų – nuo Vainežerio dvaro parko iki jos amžinojo poilsio vietos Kapčiamiestyje bei muziejuje saugomų istorinių liudijimų. Muziejus planuoja šias vietas ir pasakojimus sujungti į vientisą istorinį-patyriminį maršrutą, kuris leistų ne tik prisiminti garsiąją sukilimo dalyvę, bet ir iš naujo pažvelgti į jos ryžto bei laisvės siekio prasmę.
Svarbi vieta projektuose skiriama ir daugiakultūrei krašto praeičiai. Kitais metais sukaks 100 metų, kai Veisiejuose buvo pastatyta ir iki šių dienų išlikusi medinė sinagoga, menanti čia gyvenusią gausią žydų bendruomenę. Šiai sukakčiai muziejus planuoja atlikti istorinius tyrimus, surinkti ir parengti archyvinę medžiagą, sukurti buvusios sinagogos 3D rekonstrukciją ir įrengti informacinį stendą.
Dar vienas svarbus 2027 metų akcentas – Lazdijų miesto 430 metų jubiliejus. Muziejuje ieškota šiuolaikiškos formos, kuri leistų miesto istoriją pristatyti ne tradiciškai, o patyriminiu būdu. Taip gimė projekto „Laiko portalas“ idėja – pasitelkus virtualią realybę lankytoją pakviesti į kelionę per skirtingus Lazdijų istorijos laikotarpius.
Muziejus taip pat teikia projektus Antano Sorakos kryžių konservavimui bei Lazdijų krašto nematerialaus kultūros paveldo aktualizavimui. Pastaruoju projektu numatoma parengti ir išleisti leidinį, skirtą gyvosioms krašto tradicijoms, papročiams ir kultūrinei atminčiai.
V. Savukienės teigimu, visus šiuos sumanymus jungia viena pagrindinė mintis – Lazdijų krašto istorija yra turtinga, įvairialypė ir verta pasididžiavimo. Muziejus siekia, kad ji nebūtų tik saugoma fonduose, bet taptų matoma, suprantama ir patiriama kuo platesniam žmonių ratui.
Tikimasi, kad pateikti projektai sulauks Lietuvos kultūros tarybos finansavimo ir suteiks galimybę dar prasmingiau įamžinti svarbias Lazdijų krašto istorijas, asmenybes, kultūros paveldo objektus ir perduoti ateities kartoms.
