Atvėsus orams, trumpėjant dienoms ir ilgėjant naktims, ūkininkai sulaukia nemalonių svečių – vis dažniau į jų valdas, ganyklas ir net kiemus atsėlina vilkai. Pilkiai jau tapo labai drąsūs, jie puola ne tik ganyklose besiganančius gyvulius, bet atsėlina ir į sodybas. Šiemet vilkai Lazdijų rajone gyvulius puolė 40 kartų. Nepadeda ir tai, kad kasmet didinama vilkų sumedžiojimo kvota.
Rado papjautas avis
Šį pirmadienį su vilkų antpuoliu susidūrė ūkininkas Nerijus Sukackas, nuo plėšrūnų nukentėjo jo avių banda. Dvi avys buvo iškart papjautos, o viena buvo stipriai sužalota ir ją teko papjauti.
„Mama rytą rado dvi papjautas avis, jos ganėsi ganykloje. Iš viso ganykloje tame būryje buvo 16 avių, avyčių ir avinų. Kai grįžau iš darbo, pamačiau, kad dar viena avis stipriai sužalota, todėl ją teko papjauti. Dabar uždariau aveles į tvartą“, – pasakojo Nerijus.
Jo nuomone, naktį ganykloje darbavosi ne vienas vilkas, galimai – vilkė su vilkiukais. Pagal avims padarytus sužalojimus jis mano, jog vienas vilkas vijo avį, kando į šlaunį, o kitas tuo metu griebė avį už gerklės. Nerijus išgyvena, kad buvo papjauta viena iš pirmųjų jo avių, bandos senbuvė, galima sakyti, bandos vedlė.
„Nors avis laikau jau beveik dešimt metų, tačiau tokia bėda atsitiko pirmą kartą. Vilkų atakos mūsų apylinkėse prasidėjo prieš dvi savaites. Pirmiausia buvo papjautas vieno žmogaus, gyvenančio už Stebulių, avinas. Tą aviną jis buvo iš manęs pirkęs. Paskui papjovė vieno kaimyno veršiuką, kito – du avinus, kuriuos beveik kieme užpuolė. Po šių atvejų aš dažniau eidavau savo avių tikrinti, bet naktį juk nevaikščiosi“, – pasakojo Nerijus.
Mažiau miškų – agresyvesni vilkai
Ūkininko nuomone, dabar vilkams geras metas plėšikauti – ilgos naktys, dargana, mažai žmonių, mažiau mašinų, todėl jie jaučiasi drąsesni.
Pasidomėjus, kodėl vilkai kartais tik sudrasko gyvulius, bet jų neėda, Nerijus sakė, jog greičiausia, kad tokiais atvejais gyvulius atakuoja vilkė su jaunikliais, kuriuos moko medžioti.
„Tačiau neretai būna ir taip, jog po nakties žmonės randa tik avelių griaučius, visa kita būna suėsta, tai tokiu atveju, suprask, buvo ne vilkiukų edukacija, bet vilkų puota“, – kalbėjo Nerijus.
Jis įsitikinęs, jog vilkų agresyvumo ir suaktyvėjimo priežastys – ekosistemos pažeidimai.
„Pažiūrėkim į miškus – vilkų namus. Gausybė miškų sunaikinta, ištisi kvartalai išpjauti. Kai įsikiša žmogus į gamtą, tai pasitraukia ir vilkų maistas – stirnos, kiti gyvūnai, todėl jie eina maisto ieškoti į laukus ir sodybas. Atsirado tokių vilkų, kurie visai nieko nebijo. Normalios genetikos vilkas bijo žmogaus, jo vengia, o yra vilkų, kurie medžioja tik dėl pramogos, net šunį iš namų ištraukia. Gal tai jau prasidėjusių mutacijų požymiai“, – retoriškai klausė Nerijus.
Už vilkų padarytus nuostolius ūkininkai gali gauti pinigines kompensacijas. Apie vilkų padarytą žalą reikia pranešti seniūnijai. Tada pas nukentėjusį ūkininką atvyksta savivaldybės sudaryta komisija, kuri įvertina patirtus nuostolius. Šios komisijos nariai praėjusį pirmadienį buvo atvykę ir pas N. Sukacką.
Nuostolius įvertina komisija
Komisijos pirmininkė – Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėja Jurgita Gudeliauskaitė sakė, jog iki šios savaitės rajone registruoti 36 vilkų padarytos žalos apskaičiavimo atvejai, bet fiksuota 40 užpuolimo atvejų.
Paklausta, kuriose seniūnijose daugiausia vilkų siautėjimo atvejų, skyriaus vedėja sakė, jog
daugiausia vilkų išpuolių nustatyta Šventežerio, Lazdijų, Noragėlių, Seirijų seniūnijose. Pastebėta, jog išpuoliai dažnesni rudenį.
Pasidomėjus, kokie naminiai gyvuliai dažniausiai kenčia nuo vilkų, J. Gudeliauskaitė pastebėjo, jog nuo vilkų dažniausiai nukenčia avys bei galvijų prieauglis.
Pasidomėjome, kokios kompensacijos mokamos už vilkų papjautus gyvulius, kur ir kaip dėl to reikia kreiptis?
„Vilkų padarytą žalą ūkiniams gyvūnams kompensuoja Aplinkos ministerija. Patyrus vilkų išpuolį prieš ūkinius gyvūnus, jų savininkas (tvarkingai vedantis ūkinių gyvūnų registro duomenis) kreipiasi į savo seniūniją dėl žalos įvertinimo. Gavusi prašymą, rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija vyksta į vietą ir įvertina padarytą žalą. Žala apskaičiuojama vadovaujantis žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintomis 2023 m. normatyvinėmis kainomis ar Žemės ūkio duomenų centro paskelbtomis praėjusio mėnesio gyvojo svorio supirkimo kainomis”, – sakė J. Gudeliauskaitė.