Trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku susitikime su šalies ūkininkų organizacijų atstovais sutarė sudaryti dvi ekspertines grupes – vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų matavimo metodikos išgryninimui bei stumbrų padarytos žalos kompensavimo dydžio nustatymo metodikos peržiūrėjimui ir žalos atlyginimo padidinimui.
Trečiadienio susitikime ūkininkai kėlė klausimą dėl galimybės atidėti naujų pakrančių apsaugos juostų atstumų įsigaliojimo laikotarpį. Taip pat į Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašą siūlė įtraukti sureguliuotos upės sąvoką bei sukurti vieningą metodiką, kaip matuoti apsaugos zonas.
Primename, kad nuo 2023 m. pradžios įsigaliojo aplinkos ministro įsakymu priimtas Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas, kuriame suformuluoti kompromisiniai pakrančių juostų nustatymo variantai.
Aplinkos ministerija susitikime su ūkininkais pasiūlė siauresnes, 5 metrų, pakrančių apsaugos juostas nustatyti visuose upių aukštupiuose pirmiems 20-iai upės kilometrų. Ši taisyklė nebūtų taikoma tik ypač vandeningoms upėms ištekančioms iš ežerų, kai ištakose upės plotis daugiau nei 12 metrų, pvz., Žeimenai.
Tuo tarpu platesnės 10-30 m pakrančių apsaugos juostos būtų nustatomos nuo 21 upės kilometro.
Primename, jog pakrantės apsaugos juostose negalima arti žemės, tačiau kitoks žemės naudojimas, pvz., gyvulių ganymui, pievų šienavimui, yra galimas. Už šiuos plotus mokamos ir ES tiesioginės išmokos. Į pakrantės juostą patenkanti žemė neapmokestinama žemės mokesčiu.
Apsaugos zonų dydžiai priimtame Pakrančių nustatymo apraše išliko nepasikeitę: 500, 200 ir 100 metrų, tačiau pakeistame teisės akte nebeliko išimties dėl apsaugos zonos prilyginimo pakrantės apsaugos juostos dydžiui tais atvejais, kai iki 5 km upėse sureguliuotos upių atkarpos yra ilgesnės nei 100 m. Su ūkininkais buvo aptarti galimi šios situacijos sprendimo būdai.
Ūkininkai susitikime taip pat iškėlė ir stumbrų bei paukščių daromos žalos žemės ūkio sektoriui atlyginimo klausimus. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad stumbrų padaromos žalos nustatymo metodika turėtų būti peržiūrėta ir žalos atlygiai turėtų būti padidinti. Šiuo tikslu bus sudaryta ekspertinė darbo grupė kartu su Žemės ūkio ministerijos specialistais, kuriai vadovaus aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis, kuri savo darbo rezultatus pristatys po mėnesio.
Svarstant, kaip finansuoti paukščių žalos kompensavimą, buvo diskutuojama apie draudimo fondo steigimą. Šiuo metu atliekama mažosios žąsies apsaugai užtikrinti skirta studija, kurioje vertinama ir laukinių žąsų daroma žala pasėliams. Atsižvelgiant į tyrimo rezultatus, projekto vykdytojai pasiūlys galimas žalos sumažinimo ir kompensacines priemones. Rezultatus planuojama pristatyti rugsėjo mėnesį.