Dineta Babarskienė
Spalio 10 d. kasmet minime Pasaulinę psichikos sveikatos dieną. Ši diena mums primena apie psichinės sveikatos, jos stiprinimo, prevencijos svarbą.
Požiūris į psichinę sveikatą keičiasi su karta
Psichikos sveikatos slaugytoja Jolanta Šliaužienė sako, kad tai būtent ta diena, kai yra proga pakalbėti apie psichikos sveikatą. „Tai itin aktuali tema, ypač šių dienų kontekste. Svarbu šviesti visuomenę. Mums, dirbantiems, – tai elementaru, kur liga, simptomas, kur sutrikimas. 2022 metais Higienos institutas yra atlikęs labai platų tyrimą ir, kaip bebūtų gaila, bet psichikos sveikata vis dar yra stigmatizuojama, nors požiūris keičiasi. Kaip aš sakau, požiūris keičiasi su karta“, – pastebi pašnekovė. Sako, kad jaunimas į tai laisviau žiūri, lengviau prima pagalbą, o ir informacijos šiais laikais susirasti galima begalę. „Bet tą informaciją tinkamai atsirinkti vėlgi yra labai sudėtinga“, – atkreipia dėmesį specialistė. Specialistai, dirbdami periferijoje, pastebi, ir tai labai ir gaila, ir keista, kad ir su vaikais, turinčiais tam tikrų raidos sutrikimų, hiperaktyviais, turinčiais elgesio sutrikimų, kurie jau yra nustatyti ir įvardinti specialistų, vis tik ne visada dar žinoma, ką daryti, tad šviesti visuomenę itin svarbu.
Specialistė sako, kad pirmiausia svarbu atskirti, kas yra psichiatras, psichologas, psichoterapeutas? „Visuomenė šiuos specialistus vis dar labai painioja. Skambina, nori užsiregistruoti pas psichologą. Pradedi aiškintis, ar vaistų žmogui reikia, ar dėl profilaktikos, ar dar kažkas jį neramina? Tada ir paaiškėja, kokio specialisto jam reikia. O pagrindinis skirtumas tarp psichiatro ir psichologo, psichoterapeuto tas, kad, trumpai tariant, pastarieji nediagnozuoja ligos, neskiria medikamentinio gydymo. Jie psichiatrui padeda,“ – pastebi medikė.
Visada reikia ieškoti pagalbos ir ją tikrai surasite. Specialistės sako, kad nereikia manyti, kad jei kreipiesi pagalbos į psichikos specialistus, tai tu jau nurašytas. „Nereikia mūsų bijoti“, – sako psichikos sveikatos specialistė J. Šliaužienė.
Vis dar pasitaiko, kai kaimynai, draugai pasidalija tais pačiais vaistais
Reikia pripažinti, kad dažniausiai pas psichikos specialistus užbėgame, kai prireikia „pažymukės“. Paprastai žmonės linkę sau ligą nusistatyti patys ir gydytis patys. Pas specialistus nueiti neskubama. Juk dažnai girdime pasakant, kad, ko gero, „užpuolė“ depresija. „Jei depresija yra nustatyta, ji gydoma tam tikrais medikamentais, kitomis priemonėmis, o jei tik pasakymas, kad man depresija, tai gali būti ir mados klausimas. Jei tik sutriko miegas, kažkas ne taip, susipyko, paguglina, pasiskaito ir pats sau diagnozę nusistato. O, ko gero, tos depresijos ir nėra, gal tai tik nerimo sutrikimai, na, tokie lengvesni sutrikimai“, – pastebi medicinos psichologė Roma Žalimienė.
Specialistės neslepia, kad vis dar pasitaiko ir tokių atvejų, kai kaimynai pasidalija tais pačiais vaistais. „Kaimynas geria vaistus nuo depresijos ir aš tų pačių noriu. Jis geria ir aš gersiu, ir man padės. Būna, kad jau ir davė, ir pasijautė gerai. Bet tai pati didžiausia blogybė. Mat toks nereguliarus vaistų vartojimas gali privesti prie labai negerų dalykų. O ir ligą turi diagnozuoti daktaras, jis turi paskirti vaistus“, – atkreipia dėmesį R. Žalimienė. Savigyda užsiimti nereikėtų.
Bet dažnai pirmiausia gydomės arbatukėmis? Specialistės sako, kad ir arbatukės padeda, bet jei tai tik trumpalaikis sutrikimas. Vaistinėje gali pasiūlyti žolelių arbatos: vakarais išgėrus, sumažės nerimas.
Būtina kreiptis į specialistus, ne į kaimynus
„Būtina kreiptis į specialistus, ne į kaimynus, ne į draugę ar dar kažkur. Ateina žmogus, pradedi kalbėtis, kas vargina jį, kas neramina, ir paaiškėja, kad gal visai nereiktų stačia galva „nerti“ tiesiai pas psichiatrą, gal reiktų pirmiausia su psichologu pasikalbėti. Ir neretai būna, kad psichologas randa tam tikrus dalykus, metodus, ir apsieinama be medikamentinio gydymo“, – pastebi psichikos sveikatos slaugytoja J. Šliaužienė.
„Pas psichologą galima ateiti be psichiatro siuntimo, be šeimos gydytojo siuntimo, gali pats žmogus registruotis ir atvykti. Įvertinsiu, ar yra gilesnės problemos, gal reikia psichoterapeuto konsultacijos. Jei matysiu, kad yra ligos požymių, tada pas psichiatrą teks apsilankyti“, – sako medicinos psichologė R. Žalimienė.
Pacientų daugėja, ypač pavasarį ir rudenį
Šioje itin jautrioje srityje dirbantys specialistai sulaukia tikrai nemažai pacientų, nors mūsų rajonas niekuo neišsiskiria iš viso Lietuvos konteksto. „Tikrai yra, ir nemažai. Ir atvejų būna visokių: ir sunkesnių, ir lengvesnių. Vertinant metais ar net pusmečiais, pastebime, kad pacientų daugėja. Jei palygintume, tai pusantro karto daugiau apsilankančiųjų buvo per praeitus metus nei dar prieš metus“, – patikina slaugytoja J. Šliaužienė.
Pacientų pagausėjimas labiausiai jaučiamas pavasarį ir rudenį. „Sezoniškumas mūsų darbe jaučiasi. Tai ne išmislas, taip tikrai yra. Ligų paūmėjimas, depresinė simtomatika, nerimo, liūdesio būsenos labai susijusios su metų laikais. Anksčiau temsta, šalta, niūru, lietus lyja, reikės krosnį kūrenti, kitiems teks mokesčius už šildymą mokėti – visa tai daro įtaką žmogaus nuotaikai, o kai nuotaika bloga, ir pykčių daugiau, ir minčių kalnai, ir nemiga kankina. Tai, be abejonės, turi įtakos silpnesnės psichinės sveikatos žmonėms“, – tvirtina abi specialistės. Anot medicinos psichologės, žmonės linkę surasti „kaltą“. Juk dažnai girdime, kad nemiegojo, nes pilnatis, dargi elektromagnetinės bangos siaučia. „O ir mintys, užplūstančios naktimis, sapnai: geri ar blogi, irgi labai priklauso nuo žmogaus psichoemocinės būklės. Jei užmigsi su neramiomis mintimis, tai ir naktis bus nerami“, – atkreipia dėmesį slaugytoja. Medicinos psichologė priduria: „Jei diena buvo bloga, naktį mes pratęsiame savo veiklas, kurias dieną darėme.“ Tada ir neužmiegame, ir mintys ne pačios gražiausios užplūsta. „Visada reikia pozityvumo. Reikia nuteikti pačiam save, kad viskas bus gerai, viskas susitvarkys“, – teigia medicinos psichologė Roma Žalimienė.
„Pas psichologą galima ateiti be psichiatro siuntimo, be šeimos gydytojo siuntimo, gali pats žmogus registruotis ir atvykti. Įvertinsiu, ar yra gilesnės problemos, gal reikia psichoterapeuto konsultacijos. Jei matysiu, kad yra ligos požymių, tada pas psichiatrą teks apsilankyti“, – sako medicinos psichologė R. Žalimienė.
Specialistės pastebėjo, kad pandeminiu laikotarpiu, karo Ukrainoje kontekste besikreipiančiųjų į psichikos sveikatos specialistus pagausėjo. „Daugiausia dėl nerimo, nemigos sutrikimų kreipiamasi“, – vardija psichinės sveikatos slaugytoja. Bijo žmonės karo, bijo izoliacijos, kurią patyrė karantino metu. „Socialinis, finansinis stabilumas irgi vaidina nemenką vaidmenį“, – neslepia pašnekovė.
Nors, atrodo, gyvename gražioje gamtoje, ko mūsų rajonas turtingas, o ir susisiekimo atžvilgiu dėkinga vieta – mokyklos, darželiai čia pat, pigesnis pragyvenimas nei didmiesčiuose, tačiau psichikos sveikatos srityje turime tiek pat bėdų, kiek ir visa Lietuva. „O kartais net ir daugiau. Daug vienišų žmonių, bedarbystė kankina žmones. Bedarbystė įvaro į neviltį. Dažnai priklausomybės ir kyla dėl vienišumo, bedarbystės, užimtumo trūkumo. Sakoma, nori darbo, rasi, bet kartais žmonėms tikrai nesiseka, todėl pradedama piktnaudžiauti alkoholiu“, – sako J. Šliaužienė. O ir vienišumo jausmas, anot specialisčių, gali kankinti nebūtinai pagyvenusius žmones. Pataria nepasiduoti, o jei jau juntame, kad kažkas negerai, reikia drąsiai kreiptis pagalbos, kurią tikrai galima surasti.
O dar ir žiniasklaidoje skelbiamos naujienos dažnai ne pačios džiaugsmingiausios: žuvo,
nuskendo, apgavo, apvogė. Toks informacijos srautas taip pat daro didelę įtaką žmonių psichikos būklei. „Žiniasklaidos įtaka – viena iš didžiausių, viena iš pagrindinių nuomonės formavimo įrankių“, – patikina J. Šliaužienė. Jai antrina ir Roma Žalimienė, sakydama, kad mes linkę domėtis būtent baisiais dalykais. „Mes užsifiksavę tame daugiau“, – pastebi R. Žalimienė. Jaunimui be galo didelę įtaką turi influenceriai. „Įtaka didžiulė ir tų, kurie išvilioja pinigus. Net jauni žmonės sako, kad nežino, kaip tai įvyko, bet įvyko“, – pastebi J. Šliaužienė.
Dargi moterys ypač mėgsta pagalbos ieškoti įvairiose moterims skirtose stovyklose, meditaciniuose užsiėmimuose, kur žadama pagelbėti, padėti – tiesiog po savaitės išeisi visai kitu žmogumi. „Pirmiausia tai kiekvienas specialistas turi būti atsakingas pats prieš save. Dabar tiek visokių specialistų yra, kad nelieka nieko kito, kaip pasidomėti ir net labai pasidomėti, kad nepridarytų daugiau žalos nei naudos“, – įspėja J. Šliaužienė. Tokios grupės sutraukia žmones, nes marketingas gerai išvystytas: įtaiga – didžiulė. „Aš ir pati buvau pas vieną specialistą, kuris mane tikra ta žodžio prasme užinfluencino. Įteigė, kad yra kažkas fantastiško, nuostabaus. Mano patirtis po visko tokia: man atnešė daugiau žalos, nei naudos“, – prisipažįsta Jolanta. Ji pataria būti atsargiems ir labai atsirinkti. „Reikia žiūrėti žmogaus išsilavinimo, kokia jo darbinė patirtis, praktika, kaip vykdo užsiėmimus. Juk turi būti didelis pasitikėjimas žmogumi, kuris bando tau įteigti kokias tai mintis, nuostatas“, – atkreipia dėmesį ir medicinos psichologė. Tačiau, anot jos, jei žmogus emociškai nestabilus ir jei kažkas jį sunormalizuoja, jam padeda įeiti į tam tikrus rėmus, jisai nusiramina, po to gerai jaučiasi, tai vėlgi jo gyvenimas – žmogus pats renkasi. Vieni pas būrėjus važiuoja, kiti eina į bažnyčią ir randa ten nusiraminimą. „Tačiau prieš važiuodamas į kokius tai užsiėmimus, mokėdamas pinigus, žmogus turi pasidomėti: pas ką jis važiuoja? Jei jam ten gerai, jei ten pamedituoja, pamąsto apie save, jei jam tai tinka, negali juk įsakyti žmogui, kur eiti: ten ar ten. Tai suaugusio žmogaus pasirinkimas, jis už save pats atsakingas. O vaikus tai turėtų atidžiai stebėti tėvai“, – sako medicinos psichologė.
Nebijoti ir drąsiai kreiptis pagalbos
Specialistės, paklaustos, ar mūsų rajonas kuo nors išsiskiria iš Lietuvos konteksto psichikos sveikatos srityje, tvirtina, kad mes nesame išskirtiniai. Rajone situacija panaši kaip ir visoje Lietuvoje.
„Tačiau savižudybių skaičius nėra mažas“, – vis tik atkreipia dėmesį J. Šliaužienė. R. Žalimienė sako, kad buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, jog pagal 65 metų ir vyresnių nusižudžiusių skaičių Lazdijų rajonas yra vienas pirmaujančių. „Vienišumo jausmas labai didelis, socialinės sąlygos irgi daug lemia. Žmonės gyvena kaimuose, miškuose, vienkiemiuose, jiems sudėtinga net pas gydytojus atvažiuoti. Dabar situacija geresnė, kai pavėžėjimo paslaugos yra teikiamos, bet vienišumo jausmas labai didelis, užsidarymas, sėdėjimas namuose“, – vardija medicinos psichologė. J. Šliaužienė sako, kad mūsų savivaldybėje jau procese gera iniciatyva, skirta savižudybių prevencijai: savižudybių algoritmas. „Tai itin gera iniciatyva. Aš taip pat visada patariu, kad nereiktų delsti, užsisklęsti savyje, nebijoti, kreiptis pagalbos“, – tvirtina ji.
Visada reikia ieškoti pagalbos ir ją tikrai surasite. Specialistės sako, kad nereikia manyti, kad jei kreipiesi pagalbos į psichikos specialistus, tai tu jau nurašytas, vaizdžiai tariant, tau kryžius padėtas ar ant kaktos bus parašyta, kad tu čia lankeisi, tikrai taip ne. „Nereikia mūsų bijoti“, – sako psichikos sveikatos specialistė J. Šliaužienė. Tikina, kad kuo anksčiau kreipsitės, tuo geresni bus rezultatai, galų gale, bus išvengta sunkių pasekmių. „Kai ateina artimieji patarimo, tada sėdame ir šnekame. Kartais net reikia pagudrauti. Tų patarimų prireikia, kaip su tuo žmogumi kalbėtis, kad jis priimtų pagalbą. Juk pirmiausia turi būti noras priimti pagalbą. Jei jis pats bus atsiribojęs, tai ką mes bedarysime, bus beviltiška“, – patikina ji. Neslepia, kad kartais gali užtekti psichologo pagalbos ar lengvo medikamentinio gydymo, bet būna, kai be ligoninės jau neįmanoma apsieiti, nes reikalingas 24 valandų stebėjimas. „Visą gyvenimą žmonės bėga nuo psichologų, psichiatrų, o gyvenimo pabaigoje būna, kad čia vis tik atveda artimieji, nes prasideda senatvinės ligos“, – sako medicinos psichologė. Pastebi, kad arčiausia būna artimieji, šeimos nariai – šie žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pasikeitusį artimo žmogaus elgesį ir ypač jei tas elgesys jam – nebūdingas. „Tai jau ženklas, kad reikia ieškoti pagalbos. Jei man kelia nerimą, tai aš einu ir klausiu ir taip padėsiu savo artimajam. Pastebėti pasikeitusį elgesį labai svarbu, nes žmogaus elgesys kardinaliai keičiasi. Nebijoti, sakyti, klausti, tartis. Jei man neramu dėl savo artimo, einu, ieškau pagalbos, klausiu. Jei man neramu dėl vaiko, einu dėl vaiko, jei neramu dėl tėvų, dėl jų pasikeitusio elgesio, einu dėl tėvų. Reikia žiūrėti ir ieškoti pagalbos“, – pataria ji. Jai antrina ir Jolanta, kad itin svarbu nebijoti kreiptis pagalbos. „Jei pastebime nebūdingą tam žmogui elgesį, būtina kreiptis į specialistus. Laiku pastebėję, kreipęsi į specialistus, galime išvengti kartais labai liūdnų pasekmių“, – pataria J. Šliaužienė. Ji pasakoja, kad jaunimas kartais didelėmis akimis praveria jų kabineto duris, o ji vis stengiasi nuraminti net pajuokaudama, kad psichikos sveikatos specialistų kabineto durys tikrai ne geležinės. „Mes gi nesikandžiojame, čia gi nėra taip baisu. Paskui ir jie pripažįsta, kad viskas čia gerai, nebuvo taip, kaip įsivaizdavo, o įsibaiminę buvo visai be reikalo“, – pasakoja J. Šliaužienė.
„Mūsų rajone turime vieną psichikos sveikatos skyrių: vieną gydytoją psichiatrą, vieną medicinos psichologę, vaikų ir paauglių psichiatrę, kuri atvažiuoja į savaitę vieną kartą. Ir mane nustebina iš aplinkinių rajonų paskambinę žmonės, kurie sako, kad pas juos eilėje pas gydytoją reikia laukti 3–4 mėnesius, o pas mus tereikia palaukti 1–2 dienas. Pacientų daug, bet milžiniškų eilių pas mus nėra. Stengiamės padėti kiekvienam žmogui“, – patikina psichikos sveikatos slaugytoja Jolanta Šliaužienė. Pasidžiaugia, kad rajono žmonės įvaldę ir nuotolines konsultacijas. „Sakoma, kad gydo telefonu, bet žmonės ir patys tuo patenkinti ir tai pasiteisina. Aišku, pas šeimos gydytoją jau kitaip, o pas gydytoją psichiatrą tokios nuotolinės konsultacijos tikrai pasiteisina“, – patikina pašnekovė.
O kaip mums gyventi, kad jūsų kabineto duris pravertume retai? „Nėra vieno recepto, nes psichinės sveikatos būsena yra individuali“, – tiesiai atsako J. Šliaužienė.
Pas medicinos psichologę lankosi ir vaikai. „Jie čia ateina ne todėl, kad mokyklos psichologas kažkoks ne toks, tikrai ne. Tik dar yra tokia stigma, kad vaikai drovisi eiti, nenori, kad kiti vaikai matytų, tai ateina čia“, – paaiškina R. Žalimienė. Vaikai susiduria taip pat su įvairiomis problemomis: ir nerimas, ir patyčios. „Pastebime, kad vis daugiau vaikų yra su raidos sutrikimais“, – sako psichikos sveikatos slaugytoja J. Šliaužienė. Šioms problemoms spręsti reikia ir pastangų, ir įdirbio. Specialistės informuoja, kad jei vaikui yra rimti sutrikimai, negalia, tai galima susitvarkyti dokumentus ir gauti išmokas, tada šeima gali daugiau pinigų skirti vaiko gydymui, ugdymui, daugiau į tai investuoti.
Specialistės sako, kad ir suaugę vaikai į savo pagyvenusių tėvų problemas žiūri daug atidžiau nei anksčiau: pamiršo, nuėjo ne ten – anksčiau dėmesio nekreipdavo, dabar jau kreipiasi į specialistus. „Demencijos, Alzheimerio liga. Aišku, neišgydoma, bet, pritaikius tam tikrą gydymą, pristabdoma“, – sako Jolanta. Juk būna, kad pas tėvus atvykę vaikai jų elgesio tarsi neatpažįsta, o dar prieš mėnesį viskas, rodos, buvo gerai.
O kaip mums gyventi, kad jūsų kabineto duris pravertume retai? „Nėra vieno recepto, nes psichinės sveikatos būsena yra individuali“, – tiesiai atsako J. Šliaužienė.