DŽ redakcijos nuomonė
Visų savivaldybių vadovai, gavę sostinės apdovanojimus, mėgsta apie juos garsiai girtis ir galimai rinkti populiarumo taškus rinkimams. Tų apdovanojimų yra pačių įvairiausių – tradicinių, kasmet besikartojančių ir naujų, kuriuos sugalvoja sostinės galvos. Tačiau kai skaitai informaciją, už ką ir kas būna apdovanoti, kartais kyla pačių įvairiausių klausimų.
Vieni iš seniausių ir tarp savivaldybių populiariausių yra „Auksinių krivūlių“ apdovanojimai. Šie apdovanojimai teikiami įvairiose srityse nusipelniusioms savivaldybėms, o „Auksinių krivūlių riterių“ vardai suteikiami labiausiai savivaldai nusipelniusiems žmonėms, dažniausiai politikams.
Vienų savivaldybių visos sienos yra nukabinėtos rėmeliais su aukso spalvos lazdelėmis juose, kitos savivaldybės jų turi mažiau. Įdomu, nuo ko priklauso tų rėmelių kiekis?
Kelerių metų apdovanojimų stebėsena sudaro įspūdį, kad vienos savivaldybės tų lazdelių gauna daugiau, o kitos mažiau.
Paimkime Lazdijų rajono savivaldybę. Per dvejus metus Lazdijai nuskynė net tris „Auksines krivūles“. Sakykime, tai labai geras rezultatas. Taip pat nemažai „lazdelių“ per tą laiką gavo Klaipėdos rajonas, Palangos miestas, Jonavos, Akmenės rajonai ir, žinoma, Vilniaus miestas.
Galėtume įsivaizduoti, jog tai tikrai pažangiausios savivaldybės. Bet. Derėtų priminti, jog šiuos apdovanojimus skirsto Lietuvos savivaldybių asociacija. Jos vadovas yra Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, o pavaduotojai – Lazdijų merė Ausma Miškinienė ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus. Vadovybėje taip pat yra Klaipėdos ir Akmenės rajonų merai.
„Auksinių krivūlių riterio“ vardas šiemet buvo įteiktas tam pačiam LSA viceprezidentui Š. Vaitkui, taip pat dviem LSA vadovo bendrapartiečiams – socialdemokratams iš Kauno rajono ir Mažeikių.
Jei toliau ieškotume apdovanojimų dėsningumo, tai pažvelkime atgal, kai LSA prezidentu buvo Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Tuo laikotarpiu Druskininkų savivaldybės sienos labai dažnai buvo pildomos „Auksinėmis krivūlėmis“. O dabar, kai pono Ričardo nėra tarp LSA vadovų, Druskininkai nė karto negavo šio apdovanojimo, nors savivaldybė tikrai yra progresyvi ir pasiekusi gerų rezultatų įvairiose srityse.
Taigi, nors ir gauni „lazdelę“, tai nereiškia, kad esi geriausias.
Dar apie vieną labai juokingą apdovanojimą, kuriuo neseniai buvo apdovanota pusė Lietuvos savivaldybių, juo gyrėsi ir Lazdijų merė.
Vidaus reikalų ministerijos ir Europos Tarybos organizuotos tarptautinės konferencijos metu Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą demokratinį valdymą (ELoGE) apdovanotos 29 Lietuvos savivaldybės.
Vertinime buvo pakviesti dalyvauti visų savivaldybių gyventojai, tarybų nariai, savivaldybių administracijos darbuotojai. Jie viešojoje erdvėje pildė Europos Tarybos aprobuotus klausimynus apie dalyvavimą ir atstovavimą, sąžiningų rinkimų organizavimą, savivaldybės skaidrumą ir atvirumą, etišką elgesį, kompetenciją ir produktyvumą, žmogaus teises, atskaitomybę ir kita. Įvertinus atsakymus, reikiamą balų skaičių surinkusios savivaldybės buvo apdovanotos Europos Tarybos ženklu už nepriekaištingą demokratinį valdymą.
Po apdovanotojų paskelbimo neatlaikė visuomenininko Andriaus Tapino kantrybė, jis socialiniuose tinkluose paskelbė savo repliką:
„Tarp apdovanotų buvo šios nepriekaištingai demokratiškai valdančios savivaldybės:
Jonavos (meras už miestiečių pinigus lizingavosi du televizorius ir žmonai apmokėjo telefoną, o visas valdantysis skyrius atsiskaitinėjo dešimtimis mokėjimo kortelių ir greičiausiai masyviai tempė svetimus čekius, vyksta ikiteisminis);
Lazdijų (realiai nerasta nė vieno sąžiningo tarybos nario, kuris nebūtų bandęs piktnaudžiauti viešaisiais pinigais. Merė pati pateikė 42 skirtingas korteles ir žadėjo iki metų galo grąžinti nesąžiningai gautus pinigus, vyksta ikiteisminis);
Mažeikių (savivaldybės politikai važinėjo šimtus tūkstančių kilometrų, mokėjo šimtus eurų už internetą Kipre ir už dešimt kartų plaunamus automobilius žmogui, kuris neturi plovyklos, vyksta ikiteisminis);
Šiaulių („ėmėm, kiek priklausė“ – sakė Šiaulių politikai, kurie dabar laukia savo eilės keliauti į apklausas STT ikiteisminiame tyrime);
Tauragės (taip nepriekaištingai valdomas, kad prokurorai jau duoda vietos politikus į teismą, kad šie grąžintų greičiausiai nu****intus dešimtis tūkstančių eurų);
Vilniaus (buvęs meras už miestiečių pinigus pirko kaneles Prancūzijoje, vicemerė tapo Edyta Benzyna, nes tempė svetimus čekius, tarybos nariai jau sulaukė įtarimų dėl fiktyvių sutarčių ir dar vyksta ikiteisminis);
Kauno (ypatingai nepriekaištingai demokratiškai valdomas miestas, kurio tarybos nariai greičiausiai visi klastojo savo išmokų ataskaitas įrašydami ten pirmus į galvą šovusius skaičius, kad galėtų pasiimti maksimumą miestiečių pinigų, vyksta ikiteisminis);
Birštono (vietos politikų nuodėmės bus atskleistos penktadienį, bet amžinoji merė Dirginčienė irgi neblogai pasirūpino susirinkti maksimumą miestiečių pinigų su dešimtimis mokėjimo kortelių).“
Prie to galima būtų pridėti ir šį apdovanojimą pelniusią „demokratiškai“ valdomą Druskininkų savivaldybę, kur visi žino, jog ten demokratijos nerasi nė su žiburiu, o opozicijos nuomonė viešai niekinama, kur galioja lenininis principas: „Sakome – Druskininkai, turime galvoje Malinauskas, sakome Malinauskas, turime galvoje Druskininkai.“
Tai taip yra su tais apdovanojimais. Svarbiausia tinkamai užpildyti anketą ir būti artimiems apdovanojimus dalinantiems asmenims. Kad tik savivaldybės sienų ir stalų užtektų skulptūrėlėms ir apdovanojimų rėmeliams.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /