Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
A. Bilotaitė: pasienio su Baltarusija punktų uždarymas leis geriau vykdyti sankcijas
Lietuvai rengiantis uždaryti Lavoriškių ir Raigardo pasienio su Baltarusija kontrolės punktus, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad tai leistų nukreipti tarnybų pajėgumus efektyvesniam tarptautinių sankcijų užtikrinimui, kontrabandos kontrolei, atvykstančių asmenų patikrai.
„Tai reiškia, kad uždarydami šituos pasienio kontrolės punktus, mes savo pajėgumus galėsime nukreipti ir užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos sankcijos, kad būtų detaliai tikrinami kroviniai, vykdomi atidūs vykstančių asmenų patikrinimai, tarp jų ir kontrabandos atvejų“, – antradienį BNS sakė ministrė.
Stabdyti prekių, transporto ir asmenų judėjimą per minimus punktus antradienį pasiūlė Nacionalinio saugumo komisija.
Komisija taip pat siūlo palaipsniui mažinti reguliarų tarptautinį keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams išduodamų leidimų skaičių.
Pasak A. Bilotaitės, srautų mažinimas padės sumažinti grėsmes, kylančias Lietuvos nacionaliniam saugumui dėl asmenų keliavimo tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Jos teigimu, prognozuojama, kad Lavoriškių punkto uždarymas keliaujančiųjų srautą sumažins 14 proc., o Raigardo – 18 procentų.
Ministrė taip pat teigė, kad institucijos susiduria su iššūkiais, susijusiais su kontrabanda Raigardo pasienio kontrolės punkte.
„Ne visada ten įranga veikia, matome, kad sulaikytų kontrabandos kiekių skaičiai auga, nes vertė išaugo. Tarkime, 2022 metais buvo apie 6 mln. eurų, o 2023 metais 17 mln. eurų vertės kontrabandos sulaikoma“, – teigė A. Bilotaitė.
Anot jos, Lavoriškių kontrolės punktą kertantys Baltarusijos piliečiai 80 proc. atvejų vyksta į Lenkiją apsipirkti, o dėl to Lietuvos institucijoms tenka didelė biurokratinė administracinė našta.
Komisija taip pat pasiūlė riboti keleivių įlaipinimą ir išlaipinimą Kenos (Kybartų) geležinkelio pasienio kontrolės punkte, taip siekiant spręsti problemą, kai tranzitiniais traukiniais į Kaliningradą vykstantys asmenys išlipa Lietuvoje, turėdami bet kokios Europos Sąjungos narės išduotus keliavimui Bendrijoje reikalingus dokumentus.
A. Bilotaitė patvirtino, kad komisija nesiūlo stabdyti tranzito, tačiau siekia užkirsti kelią tranzitu vykstantiems asmenims išlipti Kenoje.
„Apie 8 proc. asmenų, iš viso vykstančių tranzitu, išlipa arba įlipa. Apie 13 tūkst. (per metus – BNS) įlipa ir išlipa“, – sakė ministrė.
„Jie turi dokumentus, gali tą padaryti, bet dažniausiai jie čia išlipa, jiems taip patogiau yra kažkur paskui vykti“, – pridūrė ji.
Sprendimą dėl pasienio kontrolės punktų uždarymo turi priimti Vyriausybė. Lietuva praėjusių metų rugpjūtį uždarė du iš šešių pasienio kontrolės punktų su Baltarusija – Šumsko ir Tverečiaus.
Pernai per valstybės sieną su Baltarusija kelių pasienio kontrolės punktuose asmenys tikrinti beveik 3,9 mln. kartų – 25,5 proc. daugiau nei 2022 metais. 66 proc. tikrintų asmenų sudarė Baltarusijos piliečiai.
Suomija dėl padarytų nusikaltimų deportavo Druskininkų gyventoją
Vilniaus oro uoste pasieniečiai sulaikė Lietuvoje dėl padarytų nusikalstamų veikų ieškomą druskininkietį, deportuotą iš Suomijos.
Pirmadienį Vilniaus oro uoste nusileidus lėktuvui iš Helsinkio, Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos pareigūnai sulaikė juo parskridusį 41-erių Druskininkų gyventoją.
Kaip pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), pasieniečiai nustatė, kad dėl padarytų nusikaltimų šio vyro paiešką sausio 22 dieną paskelbė Druskininkų policija.
Suomijos įstatymus pažeidinėjusį ir dėl to iš šalies išsiųstą vyrą pasieniečiai sulaikė ir atvesdino į Vilniaus oro uosto užkardos patalpas. Tą pačią dieną jis buvo perduotas atvykusiam paieškos iniciatoriaus konvojui. Ne kartą teistą, dėl vagysčių iš butų ir automobilių ieškomą druskininkietį ketinama suimti.
„Dalis Lietuvos piliečių, vengdami baudžiamosios atsakomybės, sprunka į užsienį, tikėdamiesi ten pasislėpti. Bet ir kitoje šalyje retai kada dorai duoną pelno, įkliūva ir būna deportuoti. Kita dalis tokių emigrantų į tėvynę pargrąžinami pagal Europos arešto orderį. Pasitaiko ir tokių, kurie grįždami į Lietuvą kažkodėl mano, kad jau viskas pamiršta, kad jų praeitis jau nieko nedomina“, – rašoma VSAT pranešime.
Šiemet pasieniečiai jau sulaikė 60 asmenų (iš jų 46 – oro uostuose), kurių dėl įvairių nusikaltimų ar pažeidimų ieškojo Lietuvos bei užsienio teisėsaugos institucijos.
2023 metais tokių sulaikytųjų iš viso buvo 1 085, iš kurių 853 VSAT pareigūnams įkliuvo oro uostuose. 2022 metais šie skaičiai buvo atitinkamai 1 520 ir 1 187.
Slaugytojai ir akušeriai jau gali išrašyti siuntimus, receptus vaistams nuo lėtinių ligų
Slaugytojai ir akušeriai jau gali išrašyti siuntimus pas gydytojus specialistus ir receptus vaistams nuo lėtinių ligų, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad slaugytojų atsakomybes yra išplėtusios visos pažangios sveikatos sistemos, tad šiuo keliu suka ir Lietuva.
„Tai skolos grąžinimas slaugytojų bendruomenei, kuri padarė tokią didžiulę pažangą per šiuos kelis dešimtmečius“, – pranešime cituojamas A. Dulkys.
Vasario 1 dieną įsigalioję Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo pakeitimai leidžia bendrosios praktikos slaugytojams ir akušeriams teikti šeimos medicinos paslaugas, išrašyti siuntimus kito sveikatos priežiūros specialisto konsultacijai.
Slaugytojai taip pat gali pratęsti gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, kai paciento sveikatos būklė yra stabili, skiriant ir išrašant gydytojo paskirtus vaistus lėtinėms ligoms gydyti, tęsiant gydytojo paskirtą tęstinį lėtinės ligos gydymą, tačiau ne ilgiau kaip vieniems metams. Ne rečiau kaip kartą per metus pacientas privalės apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad jis galėtų įvertinti paciento sveikatos būklę ir pratęsti gydymą.
„Tenka išgirsti pacientų nusiskundimų, kad vien receptui pratęsti arba siuntimui gauti tenka ilgai laukti eilėje pas šeimos gydytoją. Iš tiesų dažnu atveju suteikti šias paslaugas pacientams leidžia ir kitų specialistų kompetencija. Slaugytojų ir akušerių įgalinimas suteikti daugiau paslaugų pacientams padeda ne tik stiprinti šeimos mediciną, bet ir mažinti eiles pas šeimos gydytojus“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė.
Anot SAM pranešimo, toks slaugytojų ir akušerių įgalinimas padės pacientams greičiau gauti reikalingas paslaugas, o šeimos gydytojams sumažins administracinę naštą, jie galės daugiau laiko skirti kitiems pacientams.
Slaugytojus ir akušerius planuojama įtraukti į plečiamą šeimos gydytojo komandą, kurią taip pat turėtų papildyti gyvensenos medicinos specialistas, kineziterapeutas, socialinis darbuotojas, atvejo vadybininkas ir apylinkės administratorius.
Suformuoti šeimos gydytojo komandas planuojama iki 2030 metų.
R. Žemaitaitis registruotas prezidento politinės kampanijos dalyviu
Naujai susikūrusios partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas, parlamentaras Remigijus Žemaitaitis antradienį registruotas prezidento rinkimų politinės kampanijos dalyviu.
R. Žemaitaitis yra vienuoliktas politinės kampanijos dalyvis, ketinantis dalyvauti gegužės 12 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Prezidento rinkimuose politinės kampanijos dalyviais gali registruotis partijos, keliančios kandidatus, arba patys kandidatai – savarankiškai ar partijos teikimu.
Politinės kampanijos dalyvių registracija baigsis vasario 19 dieną. Neužsiregistravusieji politinės kampanijos dalyviais rinkimuose dalyvauti negalės.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 12 dieną.
Politinės kampanijos dalyviais jau registruoti antros kadencijos siekiantis dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų keliama premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas buvęs sveikatos apsaugos ministras, Seimo narys Aurelijus Veryga, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas buvęs krašto apsaugos viceministras ir NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Giedrimas Jeglinskas.
Laisvės partija kelia buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, Darbo partija – pirmininko Andriaus Mazuronio kandidatūrą.
Kelsiantys savo kandidatūras rinkimuose pranešė ir politinės kampanijos dalyviais registravosi advokatas Ignas Vėgėlė, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, medikas Eduardas Vaitkus, Zenonas Andrulėnas.
Pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis sausį brango – pricer.lt
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse sausį brango, rodo antradienį paskelbta kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su gruodžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis brango 0,6 proc. (42 centais), tačiau, palyginti su 2023-ųjų sausiu, buvo 14,3 proc. (10,92 euro) pigesnis.
Stebimų pigiausių prekių krepšelis pabrango po keturis mėnesius iš eilės fiksuoto jo pigimo ir yra 13,3 proc. (7,7 euro) brangesnis nei prieš dvejus metus.
Sausį pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“ – 57,27 euro (pigo 0,79 euro), antroje vietoje „Lidl“ – 58,8 euro (brango 0,64 euro), trečioje „e-Rimi“ – 62,75 euro (brango 0,41 euro), ketvirtoje „Rimi“ – 64,05 euro (brango 0,49 euro), penktoje „Barbora“ – 64,39 (pigo 0,25 euro), šeštoje „Norfa“ – 66,09 euro (pigo 2,37 euro), septintoje „Iki“ – 73,1 euro (brango 2,5 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 77,35 euro (brango 2,7 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos kilo 4,1 proc. (2,96 euro), o per metus pigo 4,7 proc. (2,96 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 13, pigo 38 prekės, vienos kaina nekito.
Reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango dvi prekės, labiausiai brangusios prekės – pigiausios pomidorų sultys, „Lipton“ arbata, pigiausi avižiniai dribsniai, virta dešra.
Paveldosaugos indekse pirmauja Klaipėda, Vilnius, Kaunas, dugne – Lazdijai, Kazlų Rūda
Daugiausia lėšų ir dėmesio paveldosaugai skiria Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybės, mažiausiai – Lazdijų ir Kazlų Rūdos, rodo Valstybinės kultūros paveldo komisijos tyrimas.
Anot jo, Klaipėdos miesto savivaldybė surinko daugiausia – 83,38 balo, Vilniaus miestas liko antras su 80,61 balo, Kaunas užėmė trečią vietą, gavęs 79,85 balo.
Geriausiųjų penketuką užbaigia Panevėžio ir Klaipėdos rajonai, atitinkamai su 55,42 ir 49,37 balo.
Į dešimtuką taip pat pateko Joniškio rajono, Kauno rajono, Palangos miesto, Alytaus miesto ir Šilutės rajono savivaldybės.
Tuo metu nė 20 balų nesurinko Jonavos, Lazdijų ir Kazlų Rūdos savivaldybės.
„Indeksas yra matematinė atskirų rodiklių rinkinio kombinacija, kuria siekiama pateikti paveldosauginės situacijos reprezentaciją kiekvienoje savivaldybėje“, – teigiama tyrimo pristatyme.
Jis sudarytas atsižvelgiant į finansinius, privalomų veiklų ir rodomų iniciatyvų savivaldybėse rodiklius.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos teigimu, siekiama, kad šis indeksas identifikuotų stipriąsias ir silpnąsias paveldosaugos sritis savivaldybėse.
„Manoma, kad, sudarius paveldosauginį savivaldybių indeksą, bus sukurta sveika konkurencija tarp savivaldybių, skatinant jų iniciatyvas paveldo apsaugos srityje ir plečiant „paveldosauginę kultūrą“ savivaldybėse“, – teigiama tyrimo pristatyme.
Anot jo, įvertinus 2022 metų bendras kultūros paveldui skirto finansavimo apimtis savivaldybėse – iš viso per 33 mln. eurų – aiškėja, kad jos gerokai viršija kelių ankstesnių metų sumas.
Pagal paveldosaugos finansavimą 2022 metais pirmavo Kauno miesto savivaldybė, tam skyrusi beveik 9,3 mln. eurų, neskaičiuojant 11,6 mln. eurų S. Dariaus ir S. Girėno stadiono rekonstrukcijai.
Vilniaus miestas tam išleido 6,7 mln. eurų, Klaipėdos miestas – 4,3 mln. eurų, Šiauliai – 450 tūkst., Panevėžys – 3,2 mln. eurų.
Valstybinė kultūros paveldo komisija pažymi, kad iš mažųjų savivaldybių išsiskiria Joniškio, Utenos, Rokiškio, Pakruojo, Šalčininkų rajonų savivaldybės, kur vyksta didelės apimties tvarkybos darbai tiek sakraliniuose objektuose, tiek dvaruose, tiek atskiruose pastatuose sutvarkant juos ir pritaikant šiandieninėms reikmėms.
Anot tyrimo, nė euro šiai sričiai neskyrė Visagino savivaldybė. Komisijos teigimu, taip nutinka jau ne pirmus metus, nes šioje savivaldybėje tėra dešimt archeologinių kultūros paveldo objektų ir beveik visi jie – uždaroje pramoninėje atominės elektrinės teritorijoje.
Pagėgių savivaldybė 1 tūkst. eurų per metus išleido kultūros paveldo objektų teritorijoms nušienauti, Kelmės savivaldybė už 1652 eurus įrengė kelių archeologinių objektų ženklus.
„Analizuojant 2022 metais savivaldybių skirtą finansavimą, galima pastebėti, kad maždaug pusė savivaldybių kultūros paveldui skyrė nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų, tuo metu likusioji dalis – nuo šimto tūkstančių iki kelių milijonų“, – teigiama ataskaitoje.
Paskaičiavus kultūros paveldui skiriamų sumų santykį su bendromis metinėmis savivaldybės išlaidomis, paaiškėjo, kad pagal šį rodiklį pirmauja Panevėžys. Čia išlaidos paveldosaugai sudarė 2,06 procento. Daugiau kaip 1 proc. skyrė Joniškio, Pakruojo, Rokiškio, Utenos rajonų, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybės.
NVSC: padidėjo sergamumas gripu ir peršalimo ligomis
Auga sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, nuo gripo mirė dar du žmonės, tuo metu sergančiųjų COVID-19 – mažėja, pirmadienį paskelbė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
NVSC duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo ir siekė 1783,1 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis –1609,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Kaip pažymi NVSC, nors bendras sergančiųjų skaičius augo, daugėjo tik sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, o susirgusiųjų COVID-19 mažėjo.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, sergančiųjų COVID-19 skaičius praėjusios savaitės pradžioje siekė 3984, o sekmadienį – 3279. Praėjusią savaitę užfiksuota 1030 naujų COVID-19 atvejų, nuo koronaviruso mirė penki žmonės.
Praėjusią savaitę didžiausi sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir COVID-19 rodikliai buvo užfiksuoti Marijampolės, Rietavo ir Visagino savivaldybėse.
Epideminis sergamumo lygis, kai peržengiama 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba, pasiektas daugiau nei pusėje – 34-ose savivaldybėse, tačiau nė viena savivaldybė nėra paskelbusi epidemijos.
Pasak NVSC, šiuo metu matomas sezoniniam gripui būdingas sergamumo pakilimas, kuris dar nesiekia ankstesnių sezonų piko.
„NVSC specialistai nuolat stebi situaciją, bendradarbiauja su savivaldybių atstovais, prireikus siūlo skelbti epidemiją. Atkreipiame dėmesį, kad sprendimą dėl epidemijos paskelbimo konkrečioje savivaldybėje priima savivaldybės meras“, – nurodoma centro pranešime.
5-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines buvo paguldyti 129 asmenys: 84 vaikai, 6 asmenys, priklausantys 18–64 metų amžiaus grupei, ir 39 vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys. Intensyviosios terapijos skyriuose buvo gydomi keturi sergantieji, iš kurių du vaikai.
NVSC duomenimis, užregistruoti dar trys mirties nuo gripo atvejai. Asmenys priklausė 40–49, 70–79 ir 80–89 metų amžiaus grupėms, visi jie turėjo lėtinių ligų.
Šį gripo sezoną iš viso užregistruota 11 mirties nuo gripo atvejų. 2022–2023 m. sezoną tuo pačiu laikotarpiu buvo registruota daugiau mirties nuo gripo atvejų – 13, o iš viso mirė 21 žmogus.
Užimtumo lygis Lietuvoje pernai sumažėjo 0,6 punkto
Lietuvoje 15–64 metų gyventojų užimtumo lygis 2023 metais siekė 73,2 proc. ir per metus sumažėjo 0,6 proc. punkto.
Šalyje pernai buvo 1,55 mln. darbo jėgai priskiriamų asmenų, per metus jų skaičius padidėjo 36,5 tūkst., o dirbo 1,44 mln. gyventojų, arba 20,3 tūkst. daugiau nei 2022 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Vyrų užimtumo lygis siekė 73,7 proc., moterų – 72,6 proc., atitinkamai 0,2 ir 1 punktu mažiau nei prieš metus. Jaunimo (15–24 metų) užimtumo lygis siekė 30,8 proc. – 1,2 punkto mažiau, 55–64 metų gyventojų užimtumo lygis sumažėjo 0,7 punkto ir buvo 69,1 procento.
Pernai šalyje buvo 904,3 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų daugiau nei pusė (59,4 proc.) – senatvės pensininkai ar išankstinės senatvės pensijos gavėjai, 16,5 proc. – besimokantis jaunimas.
Vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį užimtumas siekė 72,9 proc. – per ketvirtį jis sumažėjo 1,4 proc. punkto.
Paskutinį ketvirtį Lietuvoje dirbo 1,45 mln. 453,5 tūkst. gyventojų, arba 18,2 tūkst. mažiau nei prieš ketvirtį.
Vyrų užimtumo lygis buvo 0,1 punkto mažesnis nei moterų (atitinkamai 72,9 ir 73 proc.). 55–64 metų gyventojų užimtumo lygis per ketvirtį sumažėjo 0,6 punkto iki 69,2 proc., 15–24 metų – 4 punktais iki 30,4 procento.
Šių metų planas – monetos šiaudinių sodų tradicijai, M. K. Čiurlionio metinėms
ČiurlioisLietuvos bankas šiemet išleis proginę 2 eurų monetą, skirtą šiaudinių sodų tradicijai Lietuvoje, įrašytai į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
2025 metais bus išleista 20 eurų moneta „Metro Cattolico – 350“, skirta universalaus ilgio mato, aprašyto 1675 metais Vilniuje išleistame Tito Livio Burattini veikale „Misura Universale“, 350 metų jubiliejui.
Kitais metais numatoma išleisti ir baigiamąją serijos „Mano pasakos“ monetą, skirtą lopšinei – 5 eurų ir 1,50 euro.
Proginė 50 eurų moneta bus skirta Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. Taip pat bus išleistos 10 eurų ir 1,50 euro monetos „ANBO lėktuvams – 100 m.“.
Be to, kitąmet bus išleista proginė 2 eurų nominalo moneta, jos tema dar nėra žinoma.
Apyvartinių eurų monetų su Lietuvos nacionaline puse numizmatinio rinkinio tema – barokas Lietuvoje.
Merkinėje planuojama įrengti Dainavos apygardos partizanų muziejų
Varėnos rajone, Merkinėje, buvusiame vadinamajame stribyne, planuojama įrengti Dainavos apygardos partizanams skirtą muziejų.
Be to, jau pradėtas atnaujinti netoliese esantis visuomenės iniciatyva įkurtas kryžių kalnelis, koplyčia.
Projektas šią savaitę pristatytas Seimo Kultūros komiteto bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos nariams.
„Norime šią vietą paversti tikra memorialine vieta, kadangi susidomėjimas ja didelis ir jos reikšmė yra labai didelė“, – sakė Varėnos rajono meras Algis Kašėta.
2016 metais savivaldybė su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru buvo paskelbusi idėjų konkursą šiai vietai sutvarkyti, atrinko laimėtoją ir užsakė techninį projektą.
„Planuojamas Dainavos partizanų atminimo muziejus ir kryžių kalnelis jau turi techninius projektus“, – pabrėžė meras.
Anot jo, Varėnos rajono savivaldybė šiuo metu baigia restauruoti kryžių kalnelio koplyčią.
Pokariu šioje vietoje užkasti stribų nužudyti Lietuvos partizanai, vėliau įrengtas mokyklos stadionas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę vietos gyventojai spontaniškai ten pradėjo statyti kryžius, koplytstulpius.
A. Kašėta priminė, kad bendruomenės iniciatyva netoliese pastatytas paminklas vienam iš partizanų vadų Adolfui Ramanauskui-Vanagui.
Tačiau meras tvirtino, kad sutvarkyti prastos būklės buvusį NKVD pastatą ir ten įrengti muziejų savivaldybė finansiškai nepajėgi.
„Iš tikro kaštai gana dideli, preliminari bendra suma ir memorialo, ir muziejaus sudaro 1,4 mln. eurų“, – teigė jis.
Pasak A. Kašėtos, lėšų sutvarkyti memorialo teritoriją planuojama gauti iš ES paramos kaip Alytaus regiono funkcinės zonos strategijos projektas.
„Bet reikia pagalbos ieškant lėšų dėl muziejaus įrengimo. Ir mes, ir Genocido centras manome, kad Merkinė – tinkamiausia vieta įamžinti Dainavos apygardą, ji labiausiai susijusi su tokiomis iškiliomis asmenybėmis kaip Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, būtent čia vyko bene intensyviausia tuose kraštuose partizaninė kova, mūšiai“, – sakė Varėnos rajono meras.
„Buvusiame NKVD pastate norėtume įrengti modernų inovatyvų muziejų, skirtą Dainavos apygardos partizanams, kuris galėtų atlikti labai svarbų vaidmenį ir ugdant Lietuvos jaunimą, ir primenant visuomenei laisvės kovų svarbą“, – kalbėjo A. Kašėta.
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Eugenijus Peikštenis atkreipė dėmesį, kad muziejus visuomeniniais pagrindais buvusiame stribyne įkurtas anksčiau, sukaupta apie 1,5 tūkst. eksponatų, tačiau jis veikti negali dėl prastos pastato būklės.
Šis pastatas priklauso Merkinės krašto muziejui, bet ten įrengti partizanams skirtos ekspozicijos taip pat nėra galimybių.
„Šiuo metu Merkinės muziejus įsikūręs buvusioje cerkvėje, ten neįmanoma atspindėti partizaninių kovų, kadangi reikia atspindėti labai turtingą viduramžių istoriją ir kita, dėl to viskas yra fondų saugyklose“, – sakė E. Peikštenis.
Jis pranešė, jog šiais metais planuojama kryžių kalnelyje ekshumuoti šešis palaikus, juos identifikuoti, taip pat numatoma atlikti neinvazinius tyrimus ieškant kitų palaikų.
Pagal projektą buvusio stadiono vietoje, kur dabar yra pieva su koplytstulpiais, turėtų būti įrengti takai, išgrįsta aikštelė renginiams, tačiau bus palikta ir atminties pieva.
„Laisvės ir teisingumo“ pirmininku išrinktas A. Zuokas, partija rems I. Vėgėlę
Neparlamentinės partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininku šeštadienį išrinktas buvęs sostinės meras Artūras Zuokas. Prezidento rinkimuose partija rems advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą.
Partijai A. Zuokas vadovaus dvejus metus.
Anot partijos pranešimo, lyderis rinktas iš penkių kandidatų.
„Tas pasitikėjimas, kurį šiandien pamačiau, tikrai įkvepia. O mums to pasitikėjimo savimi ir darbo šiemet tikrai reikės“, – sakė A. Zuokas.
„Visada esu optimistas, bet suprantu, kad viso pasaulio pakeisti negalime, tad pakeiskime nors valdžią, nuo kurios pavargo visa Lietuva. Kalbu ne tik apie valdančiuosius, pasiklydusius ir savo reformose, ir vertybėse, kalbu ir apie oportunistinę opoziciją, kuri pasirinko ne veikimo, o laukimo strategiją – esą politinės švytuoklės principas ir taip suveiks. Lietuvai reikia ir vizijos, ir ūkiškumo, ir naujo vertybinio kompaso“, – teigė jis.
„Laisvė ir teisingumas“ šeštadienį šiek tiek pakeitė organizacijos struktūrą, įkūrė tarybą. Jos pirmininku išrinktas pastaruoju metu laikinai partijai vadovavęs Artūras Paulauskas.
Šeštadienį vykusiame suvažiavime partija gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose nusprendė remti advokato I. Vėgėlės kandidatūrą.
„Laisvė ir teisingumas“ skelbia, jog A. Zuokas suvažiavimo metu pabrėžė, kad partijos pagrindinės vertybinės nuostatos sutampa su kandidato I. Vėgėlės deklaruojamomis vertybėmis.
Pernai lapkritį „Laisvės ir teisingumo“ valdyba buvo pasiūliusi į prezidentus kelti A. Paulauską, tačiau jis šią savaitę paskelbė neketinantis kandidatuoti ir siūlė partijai remti advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą.
Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks šių metų gegužės 12 dieną.
„Laisvės ir teisingumo“ suvažiavime šeštadienį taip pat patvirtinta partijos programa šiemet vyksiantiems rinkimams bei gegužės 12-ąją vyksiančiam referendumui dėl dvigubos pilietybės.
Programoje akcentuojamas žmonių saugumas, tinkama krašto gynyba, būtinybė aktyviai ginti šalies nacionalinius interesus ieškant palaikymo Europos Sąjungos (ES) institucijose.
Partija taip pat skelbia pasisakanti už būtinybę apsaugoti išorinę ES sieną bei kovojant su nelegalia migracija ir kontrabanda iš bendro Bendrijos biudžeto finansuoti fizinio barjero statybą.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ įkurta 2020 metų birželio pradžioje A. Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) pagrindu, prisijungus partiją likviduojantiems „tvarkiečiams“ ir A. Paulausko judėjimui „Pirmyn, Lietuva“.