DŽ redakcijos nuomonė
Rajono valdžios darbai baigėsi. Visi į rinkimus! Panašu, jog šios frazės geriausiai apibūdina paskutiniųjų savaičių politines aktualijas. O tai geriausiai iliustruoja prieš savaitę įvykdyta kolektyvinė savivaldybės administracijos direktorės politinė egzekucija, kai net 16 tarybos narių nubalsavo už artimiausios merės bendražygės atleidimą iš pareigų pirma laiko.
Kokios šios interpeliacijos pamokos? Akivaizdu, jog realiai nepasitikėjimas buvo išreikštas ne administracijos direktorei, bet pačiai merei. Tik formaliai nušalinti merę dabar yra sudėtingiau nei administracijos direktorę, todėl posto neteko ne Ausma, bet Ilona.
Kadangi interpeliacijai susivienijo didelis politinių jėgų būrys, akivaizdu, jog buvusi merės politinė dauguma tapo politine mažuma, iš esmės pasikeitė prieš ketverius metus susiklosčiusi jėgų pusiausvyra.
Tuomet, prieš 2019-ųjų savivaldos rinkimus, Lazdijuose į krūvą susimetė penkios politinės jėgos, turėjusios skirtingas vertybes, komplikuotus tarpusavio santykius, tačiau juos suvienijo vienas tikslas – išstumti Artūrą Margelį iš mero posto. Tada jiems pasisekė.
Kas galėtų paneigti, jog dabar susidarė beveik analogiška situacija – visi susivienijo prieš Ausmą. Kas atsitiko, kad per pusketvirtų metų Ausmą paliko buvę jos kolegos ir koalicijos partneriai? Ar ji pagalvojo, jog gal kažką darė negerai, kad taip atsitiko?
Pirmiausia iš Ausmos draugijos pasitraukė konservatoriai, kai atsistatydino jų vadovas Audrius Klėjus. Paskui atšalo politiniai santykiai su buvusiu „tvarkiečiu“, o dabar Regionų partijos Lazdijų lyderiu Albinu Žymančiumi. O prieš interpeliaciją aštriai iškilo socialdemokratų lojalumo Ausmai klausimas, kuris per balsavimą pasirodė pražūtingas. Gal socialdemokratai šioje situacijoje pasirūpino savo kolega Sauliumi, nes dabar jis laikinai (o gal iki kadencijos pabaigos) tapo administracijos direktoriumi.
Žinoma, šioje vietoje interpeliacijos autoriams, taip pat ir socialdemokratams džiaugtis nėra pagrindo, nes Ausma nepaliko Ilonos be darbo ir pasiskyrė ją savo padėjėja, nepagailėdama šiai pareigybei (draugei) neįprastai didelės algos – 1900 eurų. Tai gali reikšti, jog administracijos valdyme de facto niekas nesikeis – sprendimus priiminės Ausma su Ilona, o Saulius juos tiesiog vykdys.
Čia derėtų prisiminti savivaldybės puslapyje merės išplatintą politizuotą pareiškimą dėl interpeliacijos administracijos direktorei ir nedorėlių, nesusipratėlių tarybos narių, norinčių sustabdyti valdžios pradėtus darbus. Panašu, jog merė užsimiršo, jog oficialus savivaldybės tinklalapis yra ne tas pat, kas socialinių tinklų paskyros. Tokios negerovės žmonėms atsitinka tada, kai tampa sunku suvaldyti emocijas ir tavo asmeninis pergyvenimas įsivaizduojamas privalomu ir viso rajono žmonėms. Kita vertus, gal šis direktorės atleidimas taps puikiu koziriu merės rankose, kai prieš rinkimus jai teks aiškintis rinkėjams dėl neįvykdytų pažadų. Ji šioje situacijoje galėtų mesti maždaug tokį argumentą: „Mes viską būtume padarę, bet tie „retrogradai“ atleido direktorę ir sužlugdė visus mūsų planus.“
Rinkimai vyksta, nors balsavimas dar tik po penkių mėnesių. Partijos jau oficialiai skelbia savo kandidatus į miestų ir rajonų savivaldybių merų postus. Akivaizdu, jog naujų žaidėjų nebus daug. Tėvynės sąjunga Lazdijų rajono mero poste mato šio skyriaus vadovą Audrių Klėjų, socialdemokratai – administracijos direktoriaus pareigas einantį Saulių Petrauską, „Vardan Lietuvos“ – Ausmą Miškinienę, Lietuvos regionų partija į kandidatus deleguos skyriaus pirmininką A. Žymančių. Nėra abejonės, jog tarp realių kandidatų bus ir dabartinis opozicijos lyderis Artūras Margelis. Įdomu, ką į merus deleguos stipriai nukraujavę „valstiečiai“ ir smarkiai sumenkę „darbiečiai“, aštrių judesių nedarantys liberalai? Žinoma, kaip visada, atsiras ir visokių politinių marginalų, kurie atsibunda, kai artėja rinkimai.
Liūdna tai, kad per tuos pusketvirtų metų Lazdijuose neišaugo naujų politinių lyderių. Į merus realiai galėjęs pretenduoti Justas Pankauskas, pasirinko Vilnių, o naujų idėjų generuotoja Sonata sugrįžo į Alytų.
Praėjusį birželį Seimas palaimino naują tvarką, pagal kurią ateinantį kovą rinksime merus. Tai reiškia, kad nuo šiol meras nebebus savivaldybės tarybos narys ir negalės balsuoti tarybos posėdžiuose, tačiau šauks ir pirmininkaus tarybos posėdžiams bei turės veto teisę. Taip pat yra numatytas trijų kadencijų skaičius, tai reiškia, kad politikas meru nebegalės būti renkamas ketvirtai kadencijai. Viena kadencija – 4 metai. Kitaip sakant, meras galės vadovauti savivaldybei ne daugiau kaip 12 metų iš eilės.
Tiesiogiai išrinktas meras bus vykdomoji valdžia, taryba – atstovaujamoji institucija.
Meras taps daugiau ūkininku nei politiku, todėl turės mažiau kalbėti, bet konkrečiai dirbti, turės būti tikras rajono gaspadorius. Pagalvokite, ar pažįstate tokių?
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /