Dzūkų žinios

Gamta

Pavasarį akį traukia žydintys sodai: vyšnios, slyvos, obelys... O ar esate matę, kaip žydi ąžuolai?

Apie katinus, kuriems nusišypsojo likimas, o gal apie žmones, kuriems tiek džiaugsmo teikia paprasti miesto katinėliai.

Šeštokų gyventojai kraipo galvas. Jų pašonėje įsikūręs gandras ėmėsi neeilinės misijos: jis reguliuoja eismą.

Mūsų krašto gyventojai užfiksavo ypatingą gamtos reiškinį: juo dalijosi socialiniuose tinkluose.

Galimybe pasinaudojo ir Senųjų Šeštokų bendruomenė, pateikusi Birutos tvenkinio pakrantės sutvarkymo ir jos pavertimo pliažu projektą dalyvaujamojo biudžeto lėšoms gauti.

Gegužės 4 d. 10 val. visų varlių mylėtojų laukiame Veisiejų regioniniame parke.

Sraigių rinkėjai trina rankomis, jog kaina šiemet gera, bus galima užsidirbti.

Siūlome puikią vietą Nemuno kilpų regioniniame parke, kurioje pavasarį galima pajausti visais 5 pojūčiais.

Tęsiami žemyninių Dzūkijos kopų atvėrimo darbai

Tęsiami žemyninių Dzūkijos kopų atvėrimo darbai

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke.

Besiskleidžiančiais žiedais laukais žmonės gėrisi jau dabar, tačiau įstabiausias žydėjimo sprogimas numatomas artėjantį savaitgalį, balandžio 12–14 d., kai saulei nusileidus, žydinčius laukus užlies švytintys žvaigždžių ūkai ir jie nušvis stulbinančiomis spalvomis.

Užmirkusiose Giraitės miško pelkutėse jau pastebėtas besimaitinantis juodasis gandras: čia jo namai.

Žuvinto biosferos rezervatas yra didžiausias Lietuvoje pelkynas, apimantis 6940 ha gamtinį kompleksą.

Veisiejų šv. Jurgio parapijos „Carito“ vadovė Ona Rėkuvienė „Facebook“ paskyroje pranešė, kad į jos tėviškę, Babrų kaimą, kovo 10-ąją, 40-ies paukščių dieną, po pietų parskrido pirmas gandras.

Pasinerkite į žvejybos magiją ir mėgaukitės buvimu gamtoje!

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Metelių regioninio parko grupės Lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys su draugais, išsiruošę į žygį Kalniškės miške, jau surado žydinčią žibutę – o ir žaltį teko laimė jiems pamatyti.

Visur klausimų daugiau negu atsakymų.

Mokslininkai: Dzūkijoje įgyvendinti pokyčiai padės išsaugoti retas rūšis

Mokslininkai: Dzūkijoje įgyvendinti pokyčiai padės išsaugoti retas rūšis

Dėl įvairios žmonių veiklos daugelis gamtinių savireguliacijos procesų yra sutrikę.

Kaip ir kasmet, vasario 1 dieną įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, kuris tęsis iki balandžio 30 d.

Socialiniuose tinkluose matome medžiotojų nufilmuotų, rodos, mielų vaizdelių: šernės su būriu šerniukų, kiti gi rodo, kaip gražuoliai briedžiai laižo asfaltą, teisingiau sakant, druską, kuria kelininkai barstė kelius. Kodėl taip yra?

Sausis – puikus laikas sodinti kai kurias daržoves, taip pat gėles, kurios atšilus balkonus išpuoš žiedais.

Smagu, kai medžioklė tampa geru pabuvimu gamtoje su gerais bendraminčiais.

Šių metų pradžioje Dzūkijos nacionaliniame parke palei Marcinkonių-Varėnos kelią iškirtus plantacinį ūkinės paskirties mišką atverta 12,8 hektarų gamtiškai vertingų žemyninių kopų.

Šiame straipsnyje  pateikiami atsakymai į aktualiausius klausimus apie pievų atkūrimą.

Lesyklos paukščių stebėjimas – malonus užsiėmimas. Tačiau žinojimas, kad taip mes išsaugome ne vieną gyvybę, mums turi būti geriausia visos žiemos dovana.

Šiandien šio rajono žemdirbiai surengė akciją „Mėšlo iššūkis“ – keturiolikos srutvežių kolona patraukė į Telšius, į nuotekų valymo paslaugas teikiančią įmonę ir čia priduoti daugiau nei 200 tonų srutų.

Pilkiai jau tapo labai drąsūs, jie puola ne tik ganyklose besiganančius gyvulius, bet atsėlina ir į sodybas.

Aplinkos ministerija primena, kad šį savaitgalį dar bus galima gaudyti siauražnyplius vėžius. Nuo pirmadienio tai daryti bus draudžiama, taip pat nuo tos dienos nebebus galima žvejoti lašišų ir šlakių nerštui svarbiose upėse.