DŽ redakcijos nuomonė
Gali taip atsitikti, jog Lietuvos žmonės, ilgai kovoję dėl teisės patys išsirinkti savo savivaldybės merą, dvi kadencijas sėkmingai išlaikę jiems suteiktos demokratijos egzaminą, gali būti nublokšti dešimtmečiu atgal, o už juos merą rinks sostinės „partinukai“ arba vietinių susimetusių politinių bičiulių „chebrytė“. Toks nerimas kyla po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, jog tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, o Seimo frakcijos vis nesugeba pradėti Konstitucijos pataisų priėmimo procedūros, nors iki 2023 metų kovo lieka vis mažiau laiko.
Seime stringant tiesioginius merų rinkimus įteisinančioms Konstitucijos pataisoms, opozicijos atstovai sako nerimaujantys, kad tų pataisų priimti iš viso nebepavyks, nes kiekviena uždelsta diena gali pažeisti tarptautines taisykles. Valdantieji atkerta, taisyklės – rekomendacinės, ne privalomos.
Dar rudens sesijoje balsuoti dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios Konstitucijos pataisos Seime sutrukdė dėl neteisėtų migrantų įvesta nepaprastoji padėtis. Per ją draudžiami bet kokie Konstitucijos pakeitimai. Dabar, pasak Seimo opozicijos, iškilo grėsmė apskritai nebegalėti įteisinti tiesioginių rinkimų, nes tai padarius vėliau nei 2022 metų kovo pradžioje būtų pažeistos tarptautinės taisyklės.
Venecijos komisija, kuri vykdo tam tikrą konstitucinę priežiūrą Europos Taryboje ir tose valstybėse, kurios jai priklauso, labai aiškiai sako, kad likus metams iki rinkimų negalima keisti pagrindinių rinkimų principų.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas sutinka, kad Europos Tarybos komisijos terminas nėra privalomas, tačiau metų laikotarpis, esą, yra nerašyta geros teisėkūros praktika. Be to, pasak Sabatausko, pakeisti Konstituciją – tik vienas žingsnis. Daug svarbiau – Vietos savivaldos įstatymas, kuriuo numatomos mero galios, santykis su taryba ir kita.
Pasirodo, to įstatymo net nesistengiama parengti. Nėra sudaryta net darbo grupė, kad būtų koreguojamas Vietos savivaldos įstatymas. Tiesa, Seimo pirmininkė įsitikinusi, jog laiko tikrai pakanka, todėl mano, jog tai visiškai bereikalingas panikos kėlimas lygioje vietoje. Seimo pirmininkė žada: „Jei tik leis situacija ir nebebus nepaprastosios padėties, planuojame pirmąjį balsavimą dėl Konstitucijos tik prasidėjus pavasario sesijai. Ir tuomet, žinoma, Vietos savivaldos įstatymas pagal poreikį būtų koreguojamas.“ Seimo pavasario sesija prasidės kovo 10-ąją. Iki kitų savivaldos rinkimų bus likę mažiau nei metai.
Pasipriešinimas tiesioginiams mero rinkimams, kuris truko daugiau kaip dešimtmetį, bet pagaliau buvo įveiktas, buvo todėl, kad konkretaus mero kandidatūrą nuspręsdavo partijų bosai Vilniuje. Tai buvo kabinetiniai žaidimai, tie merai keisdavosi, būdavo net po kelis merus per vieną kadenciją, piliečiai būdavo pastumiami į šoną.
Kaip teigė politologė Rima Urbonaitė, tai, kokie bus 2023-ųjų savivaldybių merų rinkimai, priklausys nuo to, kaip dėl jų sutars ir apsispręs politinės partijos ir konkrečiai jų atstovai Seime.
„Jei bus žiūrima tik siaurų partinių interesų, tai Konstitucijos pakeitimas gali ir nesulaukti pritarimo. Tada bus blogai visiems. Jei bus žiūrima plačiau, įvertinant ir tautos nuomonę, kurios dauguma pritaria tiesioginiams merų rinkimams, galime sulaukti ir teigiamo rezultato“, – sakė politologė.
Pažiūrėkime, kas yra tiesioginių merų rinkimų atšaukimo iniciatoriai, tada galėsime įvertinti, kam senoji rinkimų tvarka būtų naudinga.
Akivaizdu tai, jog kalbos apie Seimo rinkimų sistemos pakeitimą, atsisakant rinkimų vienmandatėse apygardose ir tiesioginių merų rinkimų sistemos revizavimas, sklinda iš konservatorių stovyklos.
Mintį apie merų rinkimų sistemos pakeitimą į eterį paleido konservatorius, Seimo narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas. Kas galėtų paneigti, jog dvi kadencijas Kaunui vadovavęs politikas, šio posto netekęs per tiesioginius mero rinkimus, vėl norėtų sugrįžti į jaukią laikinosios sostinės mero kėdę?
Jis teigia, jog tiesiogiai išrinktas meras neturėtų būti savivaldybės tarybos narys, o atliktų kartu ir mero, ir administracijos direktoriaus funkcijas ir būtų pavaldus tarybai. Kitaip tariant, būtų partinė marionetė.
Viešai pasisakantys rajonų merai įsitikinę, jog noras sugrįžti prie senosios merų rinkimų sistemos yra konservatorių idėja, nes jie pralaimėjo savivaldos rinkimus. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų merai yra ne jų atstovai, apskritai ši partija turi mažai merų, tad tai yra jų bandymas sužaisti savo partiją.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius įsitikinęs, jog sugrįžimas prie senosios merų rinkimų sistemos būtų didelis žingsnis atgal ir demokratijos nustūmimas į užribį.
Anksčiau merą rinkdavo taryba, bet dėl to per vieną kadenciją kai kurios savivaldybės turėdavo daugiau nei vieną vadovą. Nukentėdavo atsakomybė, darbų tęstinumas. Tiesioginiai mero rinkimai yra ir savotiškas saugumas merui. Jeigu sugrįžtume atgal į buvusią merų rinkimų tvarką, tai būtų žingsnis atgal nuo demokratijos. Žmonės neturės jokios įtakos renkant merą ir nežinos, ką renka. Kažkas gali turėti vieną mažiausių gyventojų pasitikėjimų taryboje, tačiau jis gali tapti tarybos išrinktu meru. Tada ir prasideda prekyba įtaka, politiniai pažadai. Ar mums, bandantiems pretenduoti į demokratinę valstybę, to reikia?
Įsivaizduokime konkrečią situaciją, kuri neseniai buvo susidariusi Lazdijų rajono savivaldybės taryboje, kai, konservatoriams perėjus į opoziciją, merė ir jos komanda neteko realios tarybos daugumos. Jei būtų galiojusi senoji merų rinkimų sistema, kai rajono vadovą rinkdavo taryba, kas galėtų paneigti, jog naujoji opozicinė dauguma būtų pareiškusi nepasitikėjimą mere ir išrinkusi kitą merą. Tačiau dabar, kai merai buvo išrinkti per tiesioginius rinkimus, tokio „fokuso“ atlikti nepavyktų, nes pakeisti rinkėjų tiesiogiai išrinktą merą nėra taip paprasta. Tiesioginiai merų rinkimai atima galimybę iš politinių „chuntų“ be problemų pakeisti merą.
Lazdijų rajono politiniai lyderiai – merė A. Miškinienė ir opozicijos lyderis A. Margelis – neabejoja tiesioginių merų rinkimų privalumais ir nevengia apie tai viešai kalbėti. Visuomeninio rinkimų komiteto „A. Margelio komanda „Pirmyn!“ narys, buvęs meras Artūras Margelis, rajono vadovu išrinktas ir pagal senąją rinkimų sistemą, ir tiesiogiai, pasisako už tiesioginius mero rinkimus. Jo nuomone, panaikinus tiesioginius merų rinkimus, žmonės praras galimybę pasirinkti, o jie visada to norėjo.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /