Lietuvos savaitės įvykių apžvalga.
Lietuvos medicinos darbuotojų dieną SAM apdovanojo nusipelniusius šaliai medikus
Minėdama Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antradienį apdovanojo nusipelniusius Lietuvos medikus.
Valdovų rūmuose vykusios ceremonijos metu apdovanojimai buvo įteikti kelioms dešimtims Lietuvos gydytojų, slaugytojų ir sveikatos apsaugos darbuotojų.
„Šiemet už nuopelnus ir pasiekimus apdovanota aštuonios dešimtys šalies medikų bei sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų. Džiugina, kad savo darbui ir profesijai pasišventusių sveikatos darbuotojų yra visoje Lietuvoje – nuo didžiųjų šalies klinikų iki Zanavykų. Tai aiškus įrodymas, kad dėmesys pacientams ir jų poreikiams yra vertybė ir šios vertybės tvirtai laikomasi“, – ministerijos pranešime cituojamas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pasak SAM, nusipelniusio mediko vardas suteikiamas vertinant ilgametį ir nepriekaištingą darbą, už pasiaukojimą ir drąsą gelbstint žmonių gyvybes, svarbų indėlį plėtojant sveikatos apsaugą, sveikos gyvensenos propagavimą, farmacijos pramonę, Lietuvos, kaip sveikos valstybės, prestižo didinimą, vardo garsinimą, jaunosios medicinos specialistų kartos ugdymą, aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros specialistų rengimą.
Taip pat – už inovatyvių, tvarių vadybos sprendimų diegimą sveikatos priežiūros įstaigose, tarpvalstybinių santykių puoselėjimą ir plėtrą, veiksmingai prisidedant prie euroatlantinės integracijos, teikiant humanitarinę pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos.
Šių metų ceremonijoje A. Dulkys taip pat įteikė padėkas už lyderystę steigiant sveikatos centrą, už nacionalinės greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos kūrimą ir vieningų GMP standartų diegimą bei pavyzdinę pirminę priežiūrą ir sveikatos vadybos idėjų perdavimą visoje Lietuvoje.
Taip pat apdovanojimuose pagerbti Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai ir sveikatinimo specialistai, savo veikla prisidėję prie pagalbos kovojančiai Ukrainai bei visuomenės padėkų projekto „Ačiū medikams“ nugalėtojai.
Nusipelniusių Lietuvos medikų apdovanojimai vyksta nuo 2004 metų, iš viso jau buvo apdovanoti 348 gydytojai, 110 slaugytojų ir 398 sveikatos apsaugos darbuotojai.
Lietuvos medicinos darbuotojų diena minima balandžio 27 dieną.
Centras įspėja apie naują sukčiavimo būdą – išgavę adresą, nusikaltėliai atvyksta į namus
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras gyventojus perspėja apie naują sukčių taikomą metodą, kuomet banko korteles ir prieigą prie sąskaitų išvilioja atvykdami pas juos į namus.
Kaip pirmadienį informavo centras, „Google“, banko ar policijos ir kitų institucijų darbuotojais apsimesdami sukčiai telefonu įtikina gyventojus apie kriminaliniais tikslais naudojamas jų banko sąskaitas ar kitas jautrias paskyras, o vėliau išvilioję ir gyvenamosios vietos adresą atvyksta į namus pasiimti banko kortelės bei prisijungimo duomenų.
Gyventojams skambina rusiškai šnekantys asmenys, kurie prisistato įvairių institucijų – dažniausiai bankų, policijos, „Google“ ir kt. atstovais bei įtikina gyventojus, jog jų banko sąskaitos ar kitos jautrios paskyros jau yra naudojamos nusikaltėlių.
Pasak viešosios įstaigos, sukurdami psichologinę įtampą ir įvarydami baimės, sukčiai šioje situacijoje siekia pasirodyti kaip „gelbėtojai“ ir taip įgyti potencialių aukų pasitikėjimą.
Vėliau gyventojai skatinami parsisiųsti nuotolinio prisijungimo programėlę „anydesk“, kuri leidžia išoriniam vartotojui prisijungti prie kito asmens kompiuterio, išmaniojo telefono ir taip gauti priėjimą prie jautrių asmens duomenų, tarp jų – ir gyvenamosios vietos adreso.
Kiek vėliau sulaukiami ir „svečiai“ – į namus atvykusiems sukčiams gyventojai atiduoda savo banko kortelę ir PIN kodą. Taip pat galimas ir kitas scenarijus, kai sukčiai „pareikalauja“ atsiųsti visus reikiamus duomenis, taip pat ir banko kortelę su prisijungimo kodais sukčių nurodytu adresu.
Tais atvejais, kai sukčiams pavyksta išvilioti banko kortelę su PIN kodais, šie išgrynina visas gyventojo sąskaitoje esančias lėšas. Gavę aukos kortelę ir sąskaitos prisijungimus, ją naudoja iš kitų aukų sukčiavimo būdu gautoms lėšoms pervesti ir jas taip pat išgrynina per turimą kortelę. Nuostoliai šiuo atveju gali būti itin skausmingi, kadangi sukčiai gauna prieigą prie visų gyventojo sąskaitoje laikomų lėšų.
„Via Lietuva“ iki 2026-ųjų įrengs 121 km apsauginių tvorų ir naują tiltą gyvūnams
Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) iki 2025-ųjų pabaigos prie valstybinės reikšmės kelių įrengs 121 km apsauginių tvorų nuo laukinių gyvūnų.
Be to, per šį laiką ketinama pastatyti vieną žaliąjį tiltą gyvūnams saugiai persikelti per kelią, po dvi požemines perėjas stambiems ir mažesniems gyvūnams bei tris varliagyvių apsaugos sistemas, pirmadienį pranešė bendrovė.
Antrąjį Lietuvoje žaliąjį tiltą iki kitų metų pabaigos „Via Lietuva“ ketina įrengti rekonstruojamoje magistralinio kelio A5 atkarpoje nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija. Pirmasis toks tiltas pernai spalį atidarytas taip pat „Via Baltica“ magistralėje.
Pasak įmonės, valstybinės reikšmės kelių tinkle jau nutiesta 916 km apsauginės tvoros, įrengta 15 požeminių perėjų stambiems ir 14 smulkesniems gyvūnams, 15 apsaugos sistemų varliagyviams bei vienas žaliasis tiltas.
Senjorai vienišesni yra didmiesčiuose, rodo „Sidabrinės linijos“ tyrimas
Tipinis į „Sidabrinę liniją“ skambinantysis yra didmiestyje viena gyvenanti garbaus amžiaus moteris, tuo metu kaimiškose vietovėse susvetimėjimo yra mažiau, sako linijos vadovas Marius Čiuželis jau atlikus trečią pašnekovo tyrimą.
„Visi trys tyrimai išankstinį įsivaizdavimą radikaliai pakeitė ir matome, kad mūsų tipinis pašnekovas yra didmiesčio gyventojas, 70–75 metų moteris, gyvenanti viena daugiabutyje. Turinti vaikų, bet vaikai gyvena savo gyvenimus kažkur atskirai“, – LRT laidoje „Ryto garsai“ pirmadienį sakė M. Čiuželis.
Pasak jo, naujausias tyrimas patvirtino ankstesnių tyrimų išvadas apie sociodemografinį pašnekovo portretą.
„Linijos kūrimo pradžioje daugiau galvojome, kad mūsų pašnekovas yra regionų, kaimiškų vietovių gyventojas“, – teigė M. Čiuželis.
„Matome, kad kaimiškose vietovėse visgi yra daugiau bendruomeniškumo, pagalbos, jeigu vyresnio amžiaus žmogus keletą dienų nepajudina savo užuolaidėlių name, kažkas pas jį ateina patikrinti, ar viskas gerai. Didmiestyje matome, kad susvetimėjimo yra gerokai daugiau“, – pridūrė „Sidabrinės linijos“ vadovas.
„Sidabrinę liniją“ 2016 metais įkūrė M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas, įsteigtas Kristinos ir Mariaus Čiuželių.
Remiantis veiklos ataskaita, 2022 metais linijoje įvyko per 38 tūkst. pokalbių, iš jų apie trečdalį sudarė emocinės pagalbos, likusią dalį – reguliarūs draugystės pokalbiai.
R. Žemaitaitis pateikė VRK prašymą dėl atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pirmadienį pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų.
„Balandžio 29 d., pirmadienį, 9.37 val. Vyriausioji rinkimų komisija elektroniniu paštu gavo Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pareiškimą dėl atsistatydinimo iš Seimo nario pareigų“, – pranešė VRK.
Anot komisijos, klausimas dėl R. Žemaitaičio pareiškimo bus įtrauktas į artimiausio komisijos posėdžio darbotvarkę. Numatoma, kad VRK posėdis vyks ketvirtadienį.
Konstitucinis Teismas (KT) praėjusią savaitę konstatavo, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais apie žydų tautą sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. KT priėmus šį sprendimą, parlamentas turėjo balsuoti dėl R. Žemaitaičio mandato panaikinimo.
Už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos būdu iš Seimo pašalintas žmogus negali būti dešimt metų renkamas į pareigas, kurių ėjimo pradžia susieta su priesaikos davimu.
Visgi R. Žemaitaitis šios sankcijos išvengs, kadangi pats atsisakys Seimo nario mandato.
KT padarė išvadą, kad R. Žemaitaitis savo pasisakymais nepaisė Konstitucijos preambulėje įtvirtinto tautinės santarvės puoselėjimo imperatyvo, nesilaikė Seimo nario priesaikos, Seimo nario pareigos vykdyti Konstituciją ir įstatymus.
Pernai lapkričio 21 dieną Seimas nusprendė pradėti apkaltą Mišrios Seimo narių grupės nariui R. Žemaitaičiui dėl jo antisemitinių pasisakymų ir kreipėsi į KT, kad šis įvertintų, ar parlamentaro teiginiai prieštarauja Konstitucijai.
Seimo nuomone, R. Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8, gegužės 9, birželio 13 ir birželio 14 dienomis paskelbė antisemitinius, tautinę nesantaiką kurstančius įrašus socialiniame tinkle
„Facebook“ bei visuomenės informavimo priemonėse ir tokiais savo veiksmais galimai sulaužė Seimo nario priesaiką bei šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Tuo metu Generalinė prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl parlamentaro pareiškimų. Pasak jos, surinkti duomenys leidžia tvirtinti, jog politikas skatino neapykantą ir niekino žydų tautybės asmenis bei viešai pritarė nacistinės Vokietijos nusikaltimams.
R. Žemaitaitis įtariamas dviem nusikaltimais – neapykantos skatinimu bei kurstymu prieš žmonių grupę dėl jų tautybės bei viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimu ar šiurkščiu menkinimu.
Už tai numatyta atsakomybė – bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Šiuo metu R. Žemaitaitis kandidatuoja į prezidentus.
Lazdijuose sulaikomas neblaivus vyras nesunkiai sužalojo policijos pareigūnę
Lazdijų rajone esančiame Veisiejų miestelyje sekmadienį dėl viešosios tvarkos pažeidimo policijai sulaikant vyrą, jis pasipriešino ir sužalojo pareigūnę.
Kaip nurodė Policijos departamentas, 2001 metais gimusi Lazdijų rajono policijos komisariato pareigūnė nukentėjo, kai aktyviai pasipriešino sekmadienio vakarą sulaikomas 1997 metais gimęs vyras.
Pareigūnė, suteikus medicininę pagalbą, gydosi ambulatoriškai.
Įtariamasis, kuriam nustatytas 2,23 prom. girtumas, uždarytas į areštinę.
Policija pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir dėl pasipriešinimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.
PSD skolininkai antstoliams nebus perduodami – viceministrė
Finansų ministerija, siūlanti pertvarkyti įsiskolinimų administravimą, neketina pavesti antstoliams išieškoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.
Finansų viceministrės Rūtos Bilkštytės teigimu, „Sodra“ pati turi galimybių išieškoti iš skolininkų negautas PSD įmokas.
„Žymiai mažiau „Sodros“ bylų yra perduodama antstoliams. „Sodra“ pati turi papildomas administracines galias išieškoti iš skolininkų savo įmokas“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete šią savaitę teigė viceministrė.
„Sodra“ ir dabar neperduoda antstoliams skolininkų, kurių bylos neperspektyvios“, – pridūrė R. Bilkštytė.
234 mln. eurų PSD įmokų šiuo metu „Sodrai“ skolingi apie 200 tūkst. gyventojų.
„Sodra“ sako, kad daug žmonių nedeklaruoja išvykimo į kitas šalis, todėl kaupiasi jų PSD skolos. Kai skolininkai „Sodrą“ informuoja, kad yra draudžiami kitur, jų skolos anuliuojamos.
„Sodra“ nurodo, kad apie 65–70 proc. lėšų grąžinama žmogui įrodžius, kad buvo draustas ir mokėjo PSD įmokas kitoje Europos Sąjungos šalyje.
Savarankiškai PSD mokantiems įmoka siekia 64,5 euro per mėnesį – ji apskaičiuojama nuo minimalios mėnesio algos.
Siūloma įpareigoti dirbančius užsieniečius kalbėti lietuviškai
Dvi dešimtys įvairioms frakcijoms priklausančių parlamentarų siūlo įpareigoti įstatymu su klientais tiesiogiai bendraujančius Lietuvoje dirbančius užsieniečius kalbėti lietuviškai, valstybine kalba ženklinti prekes ir teikti informaciją apie paslaugas.
Jeigu Seimas tokias Valstybinės kalbos įstatymo pataisas priimtų, jos įsigaliotų nuo 2025 metų balandžio.
Pakeitimų iniciatorė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad įpareigojimas susikalbėti su klientais lietuviškai būtų taikomas tik tiesiogiai juos aptarnaujantiems darbuotojams.
„Jeigu žmogus taiso batus, jis gali mokėti bet kokią kalbą, bet jeigu jis dar priima užsakymus, aptarnauja klientus, bazinę lietuvių kalbą turėtų mokėti“, – BNS tvirtino ji.
D. Asanavičiūtės teigimu, visuomenės požiūris šiuo klausimu taip pat turėtų keistis.
„Mes labai greitai prisitaikome prie kitos kalbos, prie situacijų, esame be galo tolerantiški. Bet gal mūsų visuomenei irgi reikėtų mokyti atvykusius žmones lietuvių kalbos, susitelkti ir padėti čia atvykusiems“, – sakė parlamentarė.
Anot D. Asanavičiūtės, įstatymo pataisos siūlomos ne todėl, kad yra daug pažeidimų ar nesusikalbėjimo problema būtų didelė: „To nepastebima. Bet tam tikri dalykai turi būti atlikti prevenciškai, o ne gesinant kažkokius gaisrus ar bandant reaguoti po įvykio“.
Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad užsieniečių lietuvių kalbos mokymu turėtų pasirūpinti valstybė, o darbdaviai privalėtų siekti, kad jų lietuvių kalbos žinios būtų kuo platesnės.
„Pagrindus suteikti yra valstybės reikalas, nes tai ir nacionalinio saugumo klausimas, o vėliau darbuotojo kvalifikacijos kėlimu rūpintųsi darbdavys“, – sakė D. Arlauskas.
Jis mano, kad daliai užsieniečių turėtų būtų leidžiama įgyti minimalias kalbos žinias, o dirbantiems medicinoje, prekyboje, socialinėje srityje būtų galima siekti ir gilesnių žinių.
D. Arlauskas sako, kad būtų blogai, jeigu valstybė užsieniečiams kalbos kartelę pakeltų per aukštai ir neleistų darbdaviui spręsti dėl jos mokėjimo lygio.
Tačiau D. Arlauskas nesutinka, kad reikalavimas apie prekes pateikti lietuvišką informaciją verslą apsunkintų ir verstų didinti kainas. „Pradžioje pradinės investicijos yra, bet menkos, o paskui beveik nieko nebekainuoja“, – BNS teigė jis.
Įstatymo pakeitimais siūloma gamintojus, pardavėjus, paslaugų teikėjus įpareigoti teikti vartotojams svarbiausią informaciją apie prekes ir paslaugas valstybine kalba ir ja ženklinti prekes.
Išimtis siūloma taikyti, kai reikalavimas mokėti lietuvių kalbą būtų nepagrįstas teisės dirbti ribojimas.
Šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai, teigia NVSC
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Jo teigimu, 70 proc. visų susirgusiųjų buvo nepaskiepyti arba jų skiepijimo būklė nežinoma.
Be to, 40 proc. susirgusiųjų tymais gydyti ligoninėse.
„Vienintelė prevencinė priemonė, apsauganti nuo tymų kiekvieną žmogų ir visą visuomenę, yra skiepai, kuriais vaikai pasaulyje skiepijami jau daugiau negu 60 metų. Deja, Lietuvoje pastaruosius kelerius metus paskiepijama nepakankamai vaikų – skiepų apimtys nesiekia 90 procentų“, – sakė NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.
Specialistų teigimu, kad nekiltų tymų protrūkių grėsmė ne tik tarp vaikų, bet ir tarp suaugusiųjų,
rekomenduojama, kad būtų paskiepyta 95 proc. visuomenės.
Vakcina nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai nemokamai skiepijami sulaukus 15–16 mėnesių pirmąja vakcinos doze, o 6–7 metų – antrąja doze.
Tymai yra ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. Prieš 1980 metais pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų.
Tymų virusas plinta aerozoliniu ir oro lašeliniu keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti keturias dienas iki ir keturias dienas po bėrimo atsiradimo.
Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo, o imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji.
Galimų LSDP kandidatų į Seimą sąraše – buvę ir esami politikai, merai
Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryba šeštadienį Vilniuje patvirtino abėcėlinį 243 galimų partijos kandidatų į Seimą sąrašą.
Sąraše nėra LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, kuri reitingavime pagal partijoje galiojančią tvarką nedalyvaus. Savo sprendimą dėl dalyvavimo rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose partijos pirmininkė žada paskelbti birželio viduryje.
Tarp sąraše atsidūrusių kandidatų – dabartiniai Seimo nariai Tomas Bičiūnas, Rasa Budbergytė, Linas Jonauskas, Orinta Leiputė, Gintautas Paluckas, Julius Sabatauskas, Dovilė Šakalienė, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas, Kęstutis Vilkauskas, Matas Skamarakas.
Sąraše taip pat yra Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius, Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius, LSDP garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis, buvę ministrai Rimantas Šadžius, Rimantas Sinkevičius, Šarūnas Birutis.
Taip pat bus reitinguojami buvę Seimo nariai Linas Balsys ir Birutė Vėsaitė, buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, politologas Liutauras Gudžinskas, buvęs Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas, rašytojas Giedrius Drukteinis, eksparlamentaras, pramogų pasaulio atstovas Antanas Nedzinskas ir kt.
LSDP kandidatų į Seimą sąrašas, kuriame yra tik partijos nariai, bus reitinguojamas gegužės 16–18 dienomis. Jį galutinai patvirtinti planuojama partijos konferencijoje birželio viduryje.
Šiuo metu LSDP parlamente turi 13 narių.
Seimo rinkimai vyks spalio 13-ąją.
Ministerija vertins R. Duchnevičiaus siūlymą leisti merams tuokti, kreipėsi į LSA
Teisingumo ministerija vertins Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus siūlymą leisti merams tuokti jaunavedžius, dėl to kreipėsi į Lietuvos savivaldybių asociaciją (LSA).
„Vilniaus rajono mero pasidalinta idėja dėl galimybės įtraukti merus į subjektų, galinčių atlikti santuokos registravimo ceremoniją, sąrašą yra galima. Iš pirmo žvilgsnio ji dera ir su Vietos savivaldos įstatyme numatytomis mero funkcijomis“, – komentare BNS šią savaitę nurodė ministerija.
Anot jos, įgyvendinti šį sprendimą galima tik „paliečiant visas Lietuvos savivaldybes ir visus merus“.
„Svarbu išgirsti daugiau merų nuomonių, dėl to nusprendėme visų pirma kreiptis į Lietuvos savivaldybių asociaciją. Jei Lietuvos merai sutiks priimti tokias naujas pareigas, Teisingumo ministerija pasiūlys galimus būdus, kaip tinkamai reglamentuoti galimybę merams sutuokti to norinčias poras“, – rašė ministerija.
Vilniaus rajono meras siūlo papildyti merais subjektų, galinčių atlikti santuokos registravimo ceremoniją, sąrašą. Prašydamas apsvarstyti šią galimybę jis ketvirtadienį kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską.
Jo manymu, santuoka, sudaroma dalyvaujant merui, taptų „žymiai patrauklesnė“, ypač dėl to, kad santuokos registravimo ceremonija gali būti organizuojama ne tik civilinės metrikacijos įstaigos patalpose, bet ir jaunavedžių pasirinktose vietose Vilniaus rajono teritorijoje.
Parengta pagal BNS ir „Dzūkų žinių“ informaciją