Ankstyvo pavasario grybas – austriškoji plačiataurė. Akį traukia ryški jo raudona spalva.
Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dar turi praeiti bent keleri metai, kad išlaisvintoje upės atkarpoje pilnai atsikurtų ekologinės buveinės ir funkcijos.
Ūkininkai piktinasi nebežinantys kokių dar staigmenų gali sulaukti.
Apie savo apsisprendimą, su juo susijusius iššūkius ir netradicinius grybus kalbamės su šitakių augintoja Dalia Bubnelyte-Daktariūniene.
Toli važiuoti dėl tokio pasakiško grožio nereikia, visa tai – čia pat, Dzūkijos apylinkėse.
Apie savo apsisprendimą, su juo susijusius iššūkius ir netradicinius grybus kalbamės su šitakių augintoja Dalia Bubnelyte-Daktariūniene.
Kartais laukinių gyvūnų sutinkame pačiose netikėčiausiose vietose, net miestų centruose.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija kovo 30–balandžio 1 dienomis kviečia į didžiausią Baltijos šalyse tarptautinę žemės ūkio parodą „Ką pasėsi... 2023“.
Gegužės 13 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvare (Radviliškio r.) vyks vienintelis Lietuvoje festivalis „Tulpių žydėjimo šventė“.
Avižienių žmonės džiaugiasi jų kaimelin parskridusiu pirmu gandru. Suka galvas, ką tai galėtų reikšti?
Ne visi laukia šiltesnių orų, kiti gi atsiraitoję rankoves sėja.
Kovo pradžioje Dzūkijos nacionaliniame parke, Stėgalių gamtiniame komplekse, atidarytas stumbrynas.
Kaip padaryti, kad katės maisto keitimo procesas būtų malonus ir gana paprastas?
Ūkininkai net pajuokauja, kad greitai, ko gero, jie patys turės primokėti, kad iš jų pieną paimtų, o kol kas kiekvienas jų elgiasi taip, kaip išmano: vieni palaiko šalies ūkininkų akciją, kiti – ne.
Absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų yra svarbu prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo ir klimato kaitos stabdymo.
Galime sakyti, kad pirmoji šių metų žibutė mūsų krašte pražydo Petravičių miške.
Pienininkystės verslas – perspektyvus, bet tam, kad ši veikla nebūtų varginanti, reikia modernizuoti ūkį. Tam labai praverčia parama.
Gamtininko teigimu, esant tokiai neapibrėžtai situacijai dar didesnė atsakomybė dėl rūšies išlikimo tenka Europos Sąjungos šalims. Pirmiausia – Lietuvai ir Lenkijai, kur šie paukščiai gyvena.
Tikėtina, kad Briedžiuko namelio lankytojai sulauks ypatingų svečių: pačio miesto simbolio – briedžio.
Visai šalies teritorijai pasidengus plikledžiu, ligoninių priimamuosius ūžplūdo traumuoti pacientai.
Vartotojiškumo didėjimo tendencija – viena esminių mūsų amžiaus aplinkosauginių problemų. Tačiau kiekvienas gyventojas prie jos sprendimo gali prisidėti net ir šventiniu laikotarpiu.
Išmokos dalyvaujantiems KPP veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ mokamos už ne mažesnį kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą bei už ne mažesnį kaip 1 ha lauko plotą.
Nors ankstyva žiemos pradžia neužgriuvo mūsų gausia sniego lavina, tačiau ir nedidelė baltoji paklodė tapo avarijų priežastimi.
Prie pat Lietuvos ir Lenkijos sienos, ties Kalvarijos–Budzisko perėja, Eglinės kaime, tūno didingas jotvingių piliakalnis.
Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis.
Žemdirbiai neprivalės atkurti daugiamečių pievų pagal 2022 m. deklaravimo rezultatus.
Nors kol kas didelių šalčių nėra, bet gamta jau duoda ženklą pasirūpinti lesyklomis, jei jų neturime.
Šiltėjančios žiemos neabejotinai daro įtaką: sudaro geresnes sąlygas peržiemoti paukščiams ir žvėrims. Sinoptikai prognozuoja, kad šiųmetė žiema, tikėtina, bus šiltesnė nei vidutiniškai. Tačiau kokia ta žiema bus, pamatysime. Laukti liko nebeilgai.