Ūkininkai net pajuokauja, kad greitai, ko gero, jie patys turės primokėti, kad iš jų pieną paimtų, o kol kas kiekvienas jų elgiasi taip, kaip išmano: vieni palaiko šalies ūkininkų akciją, kiti – ne.
Absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų yra svarbu prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo ir klimato kaitos stabdymo.
Galime sakyti, kad pirmoji šių metų žibutė mūsų krašte pražydo Petravičių miške.
Pienininkystės verslas – perspektyvus, bet tam, kad ši veikla nebūtų varginanti, reikia modernizuoti ūkį. Tam labai praverčia parama.
Gamtininko teigimu, esant tokiai neapibrėžtai situacijai dar didesnė atsakomybė dėl rūšies išlikimo tenka Europos Sąjungos šalims. Pirmiausia – Lietuvai ir Lenkijai, kur šie paukščiai gyvena.
Tikėtina, kad Briedžiuko namelio lankytojai sulauks ypatingų svečių: pačio miesto simbolio – briedžio.
Visai šalies teritorijai pasidengus plikledžiu, ligoninių priimamuosius ūžplūdo traumuoti pacientai.
Vartotojiškumo didėjimo tendencija – viena esminių mūsų amžiaus aplinkosauginių problemų. Tačiau kiekvienas gyventojas prie jos sprendimo gali prisidėti net ir šventiniu laikotarpiu.
Išmokos dalyvaujantiems KPP veikloje „Ražienų laukai per žiemą“ mokamos už ne mažesnį kaip 1 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą bei už ne mažesnį kaip 1 ha lauko plotą.
Nors ankstyva žiemos pradžia neužgriuvo mūsų gausia sniego lavina, tačiau ir nedidelė baltoji paklodė tapo avarijų priežastimi.
Prie pat Lietuvos ir Lenkijos sienos, ties Kalvarijos–Budzisko perėja, Eglinės kaime, tūno didingas jotvingių piliakalnis.
Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis.
Žemdirbiai neprivalės atkurti daugiamečių pievų pagal 2022 m. deklaravimo rezultatus.
Nors kol kas didelių šalčių nėra, bet gamta jau duoda ženklą pasirūpinti lesyklomis, jei jų neturime.
Šiltėjančios žiemos neabejotinai daro įtaką: sudaro geresnes sąlygas peržiemoti paukščiams ir žvėrims. Sinoptikai prognozuoja, kad šiųmetė žiema, tikėtina, bus šiltesnė nei vidutiniškai. Tačiau kokia ta žiema bus, pamatysime. Laukti liko nebeilgai.
Kelionėms visi laikai tinkami. Svarbiausia išsiruošti, o vėliau viskas vyksta savaime.
Kokios paramos galimybės laukia bitininkų nuo 2023-iųjų?
Sulaukę šviesos ir šilumos, mėgaukimės ja patys ir žvalgykimės aplinkui, o kaip tą daro gamtos vaikai?
Žaliuokių sezonas prasidėjo: jas grybautojai tiesiog iš smėlio traukia, neša pintinėmis.
Ne veltui mūsų senoliai nuo seno vertino krienus, vartojo juos ir kaip maistą, ir kaip vaistą. Sakoma, kad krienai 100 ligų išvaro.
Žmonės nuo seno vertina graikinius riešutus dėl jų maistinių savybių ir puikaus, rafinuoto skonio.
Prašydami pakomentuoti šią situaciją, kreipėmės į Kapčiamiesčio seniūnijos seniūną Virginijų Goliką.
Daržininkės neslepia, kad prisisodina „tribulkų” ir žieminių svogūnų. Tai pirmosios žalios pavasarinės vaišės.
Jei paukščiams to reikia, jie gali būti lesinami ir vasarą! Kitu metų laiku – taip pat.
Augustė tvirtina, kad žmogus neturi susikoncentruoti į vieną veiklą: jis turi domėtis daugeliu dalykų.
Iš šiaudų rulonų pastatyta linksma meškino skulptūra patraukia važiuojančiųjų keliu dėmesį ir sukelia jų šypsenas.
Iš šiaudų rulonų pastatyta linksma meškino skulptūra patraukia važiuojančiųjų keliu dėmesį ir sukelia jų šypsenas.
Kokią paslaptį slepia Kreivėnų-Senųjų Alksnėnų akmuo ir ant jo iškaltas užrašas?