Gamta

Rita Krušinskaitė Vienas svarbiausių pavasarinių Metelių regioninio parko darbuotojų rūpesčių – padėti sėkmingai pasiekti pelkę saulės pažadintiems baliniams vėžliukams, kurie tik praėjusių metų rudenį išsirito iš kiaušinių.„Šiemet visi 39 iš dėtaviečių išsiropštę vėžliukai labai gyvybingi, sveiki. Dviejose dėtavietėse buvo po 14 mažylių, vienoje – 11“, – džiaugėsi Metelių regioninio parko ekologė Inga Čitavičienė. Parko rekordas … Skaityti toliau

Dineta Babarskienė Giraitės miške jau pastebėtas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas paukštis – juodasis gandras. Tai itin retas sparnuotis, dažnai dar vadinamas slaptingu gūdaus miško gyventoju.Juodųjų gandrų pora čia, Giraitės miške, peri jau ne pirmi metai. Kol kas parskrido vienas juodasis gražuolis. Retą ir įstabų paukštį, sklendžiantį virš Giraitės miško, pastebėjo gamtininkas Ramūnas Buinauskas. Jis … Skaityti toliau

Rasa Švirmickaitė Vis labiau įsibėgėjant pavasariui, vis garsiau kalbama apie pirmuosius pavasario grybus – bobausius. Vieni juos mėgsta, kiti nė žiūrėti į tą pusę nenori. Tačiau koks bebūtų pasirinkimas, bobausiai pirmieji grybavimo sezono pranašai. Anot Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Mindaugo Lapelės, pavasarį dažniausiai sutampa trys dalykai – … Skaityti toliau

Dineta Babarskienė Sodybos šeimininkas lazdijietis Juozas Praleika atklydusio stirnino nepaliko likimo valiai, jį gelbėjo. Atsigavęs stirninas dar pasibuvo pas poną Juozą. Šalčius tvartelyje praleido. „Tegu peržiemoja. Tuomet paleisiu miškan”, – taip nusprendęs tada ponas Juozas. Dabar, jau atšilus, nutirpus sniegui, Fulgentui reikia sugrįžti namo – į gamtą. Pirmadienio popietę Fulgentas sugrįžo atgal į gamtą. „Jau … Skaityti toliau

Dineta Babarskienė Ant kalnelio po storu sniego sluoksniu žemėje esančiose dėtyse pavasario laukia rudenį išsiritę baliniai vėžliukai. Baliniai vėžliukai dar nėra matę šio pasaulio – tai pirmoji jų gyvenimo žiema. Pavasarį mažyliai pasklis po vietos pelkutes, balas. Veisiejų regioninio parko direkcijoje vykdanti direktorės funkcijas Irma Maciulevičienė sako, kad dabar baliniai vėžliukai žiemoja 6 teritorijose, esančiose … Skaityti toliau

Miškas – ilgaamžė, daugiaardė, sudėtingos struktūros bendrija, glaudžiai susijusi tarpusavio ryšiais ir kurianti nuo aplinkos ryškiai išsiskiriantį mikroklimatą. Jauname, iki 10 metų amžiaus, dar besiformuojančiame medyne augantys medeliai auga individualiai. Norint padėti formuotis tokio amžiaus medynui, reikalinga apsauga nuo žvėrių ir žolinės augmenijos. Vėliau, augant ir plečiantis medžių lajoms, persipinant šaknims, medžiams pradeda trūkti šviesos, … Skaityti toliau

Pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą, vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti. Miškotvarkos projektai rengiami pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisykles, kuriose nustatyta … Skaityti toliau

Rugpjūčio mėnesį baigėsi paraiškų priėmimas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Parama investicijoms į žemės ūkio produktų perdirbimą, rinkodarą ir (arba) plėtrą“. Liepos 20–rugpjūčio 21 d. vykusiam paraiškų teikimo etapui buvo skirta 14 705 213 Eur paramos lėšų. Šiuo laikotarpiu iš viso žemės ūkio perdirbėjai pateikė … Skaityti toliau

Europoje madingi smulkiųjų ūkininkų susivienijimai aktualūs tampa ir Lietuvoje, nes išvien dirbantiems ūkininkams lengviau konkuruoti su stambiais žemdirbiais, susivienijus atsiranda daugiau galimybių integruotis į rinką. Visų svarbiausia, kad sutelkę jėgas smulkūs žemės ūkio subjektai gali pasiekti geresnių finansinių rezultatų. Smulkūs ūkininkai, kurį laiką į bendradarbiavimą žiūrėję nepatikliai, Lietuvoje jėgas vienija vis dažniau ir drąsiau. Priežastis … Skaityti toliau

Žmonija daugelį tūkstančių metų naudojosi mišku – miškas žmones rengė, maitino, šildė ir netgi buvo religinių apeigų objektas. Kaip vertybių šaltinis, miškas Lietuvoje pradėtas sistemiškai skirstyti XVI a. pagal administracinio suskirstymo ribas ir nuosavybę. Šalia nuosavybės formų miško suskirstymo į skirtingas kategorijas dėl aplinkosaugos ir rekreacijos poreikių tendencijos Lietuvoje pradėjo ryškėti tik XX a. viduryje. … Skaityti toliau

Smulkieji ūkiai greičiau prisitaiko prie rinkos ir aplinkos pokyčių. Jie geriau jaučia vartotojų poreikius, gali daugiau dėmesio skirti produktų kokybei, šviežumui. Deja, lėšų investicijoms, modernizacijai ar pridėtinei vertei kurti tokiems ūkiams dažnai pritrūksta. Laimei, apie tai pagalvota sudarant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), kurioje smulkieji ūkiai į paramą gali pretenduoti pagal priemonės „Ūkio … Skaityti toliau